KTU profesorius: net ir esant laisvesniems reikalavimams, kaukes turėtų dėvėti visi suaugusieji – Kas vyksta Kaune

KTU profesorius: net ir esant laisvesniems reikalavimams, kaukes turėtų dėvėti visi suaugusieji

delfi.lt 2021/08/21 17:21
Kavinės ir parduotuvės Akropolyje
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Kavinėse ir restoranuose, kurie dirba tik su klientais, turinčiais Galimybių pasą, kaukių dėvėjimas tapo rekomenduojamas. Ekspertų nuomone, kaukių dėvėjimas prekybos centruose toliau turi likti privalomas, tačiau ugdymo procesą, pasak profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, reikėtų bandyti vykdyti nereikalaujant vaikams klasėse dėvėti apsauginių veido kaukių.

Apie tai specialistai kalbėjo antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

KTU profesorius: ugdymą reikėtų organizuoti be kaukių

Kauno Technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijų katedros profesorius Dainius Martuzevičius laidos metu sakė, kad jaučiamas susirūpinimas dėl netrukus prasidėsiančio ugdymo proceso.

„Buvo nemažai svarstymų vasaros eigoje įvairiuose lygmenyse, kokiu būdu įgyvendinti tą ugdymo procesą. Iki manęs nepriėjo paskutinės žinios, bet matau, kad susirūpinimo daug. Visame pasaulyje irgi tai bandoma spręsti“, – kalbėjo D. Martuzevičius.

Jo teigimu, apsauginės veido kaukės yra skirtos suaugusiems žmonės, dėl to ugdymą, pasak profesoriaus, reikėtų organizuoti be kaukių dėvėjimo.

„Amerikos užkrečiamųjų ligų kontrolės institucija sako, kad visiems vaikams, didesniems nei du metai, kaukės privalomos ugdymo institucijose. (…) Jeigu pasakius tiesiai šviesiai, aš rūpinčiausi, ar daroma didesnė nauda ar žala. Saugoti nuo viruso reikia, bet kaukė nėra vaikiškas produktas“, – pažymėjo KTU profesorius.

Dainius Martuzevičius / KTU nuotr.

Vaikui, kaip aiškino D. Martuzevičius, uždengta nosis ir burna nėra natūrali būsena, jam tai trukdo susikaupti.

„Ta kaukė daugiau skirta suaugusiems“, – konstatavo laidos pašnekovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad suaugusių žmonių kaukių dėvėjimo svarba yra didelė.

„Aš manau, kad yra gerai tai, kad didžioji dauguma tas kaukes užsideda. (…) Manau, kad tai labai prisidėjo prie viruso plitimo suvaldymo“, – sakė profesorius.

D. Martuzevičius paaiškino, kad delta atmaina sklinda daug greičiau, nes viruso delta atmaina užsikrėtusio žmogaus organizme dalelių yra maždaug 1000 kartų daugiau nei užsikrėtus pirminiu viruso variantu.

„Dalelių kiekis delta varianto žmogaus organizme yra daug didesnis, jis labiau replikuojasi ir daugiau jo kiekio patenka į aplinką bei gali užkrėsti didesnį kiekį žmonių“, – argumentavo KTU mokslininkas.

Dėl to, pasak profesoriaus, kaukes uždarose erdvėse turėtų dėvėti visi suaugusieji.

„Aš sakyčiau, kad kur yra galimybė dėvėti, tie, kas atsakingi ir tie, kas rūpinasi tiek savo, tiek aplinkinių sveikata, turėtų dėvėti, net ir esant laisvesniems reikalavimams“, – teigė D. Martuzevičius.

J. Sejonienė: jei diskusija prasideda nuo kartuvių, tai jau ultimatumai

Seimo narė Jurgita Sejonienė replikavo į laidos žiūrovo pastabą, esą gyventojams nepakanka atsakymų į įvairius klausimus. Jos teigimu, koronaviruso pandemija buvo visiškai nauja situacija, tačiau su laiku duomenų atsiranda vis daugiau.

„Kasdien tų įrodymų daugiau ir aiškumo daugiau. Šiuo metu aiškus, įrodytas faktas, kad vakcinos veikia, jos žymiai sumažina rizikas susirgti sunkia COVID-19 liga ar nuo jos numirti, mažina hospitalizacijų skaičių. Taip pat yra duomenų, kad mažina transmisijos laiką, (…) kad mažina naujų mutacijų atsiradimo riziką. Tų duomenų kasdien daugėja“, – teigė J. Sejonienė.

Vyriausybė, pasak jos, taip pat atsižvelgia į tuos duomenis.

Jurgita Sejonienė / DELFI nuotr.

Į klausimą, ar valdžia turėtų kalbėtis su prieš ribojimus protestuojančiais žmonėmis, parlamentarė atsakė paprastai.

„Manau, kad geranoriška, ne kategoriška diskusija yra būtina. Jei pažiūrėtume mitingo pavyzdį, tai tikrai sudėtinga pasikalbėti su 4 tūkst. arba apskritai pasikalbėti su kiekvienu norinčiu. Nei premjeras, nei koks ministras to negali padaryti su kiekvienu iš 2,8 mln.žmonių“, – pastebėjo J. Sejonienė.

Liko skirti žmonėms, jos nuomone, valdžia turi, tačiau diskusija turi būti geranoriška.

„Jei ji prasideda nuo kartuvių, tai jau ne diskusija, o ultimatumai“, – akcentavo Seimo narė.

Kartu ji pabrėžė mananti, kad žmonės turėtų būti sąmoningi, rinktis mokslu pagrįstą informaciją ir laikytis rekomendacijų.

„Kaukės yra labai veiksminga priemonė, jei neįmanoma užtikrinti atstumų, ventiliacijos. (…) Dėl to privalomumo ir rekomendacijų – žmonės piktinasi, kai yra privaloma, botago principas nepatinka. Įrodyta, kad kaukės veiksmingos“, – pažymėjo J. Sejonienė.

Vis dėlto, pasak jos, jeigu gyventojai toliau vengs laikytis taisyklių, galima sulaukti ir naujų ribojimų.

„Jeigu ta priemonė neveiks ir turėsime naujus protrūkius, matyt, atsiras naujų ribojimų ir nebe rekomendacijų, o privalomumas. Manau, kad pirmiausia reikia išnaudoti minkštąsias priemones ir pasistengti susikalbėti bei susitarti geranoriškai“, – pabrėžė parlamentarė.

A. Žvirblienė pritartų laisvesniam gyvenimui, tačiau viruso grėsmės ragina nepamiršti

Laidoje dalyvavo ir Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.

„Kaukės padeda sulaikyti virusą ir kaip žinia, tam tikra dalis pasiskiepijusių žmonių gali būti viruso nešiotojai, tai norint kažkiek pristabdyti viruso plitimo, kaukės naudingos, bet jeigu pagalvotume apie kavines, kažin, ar iš tų kaukių yra ypatinga prasmė, nes žmonės vis tiek valgydami nusiima“, – kalbėjo ekspertė.

Ji pažymėjo mananti, kad kaukes prekybos centruose dėvėti tikrai reikia, tačiau kartu neslėpė mananti, kad epidemiologinė situaciją šią žiemą jau bus geresnė nei praėjusią.

„Aš manau, kad situacija neturėtų šią žiemą būti tokia bloga, kaip buvo praėjusią žiemą, nes yra didelė dalis paskiepytų ir persirgusių žmonių – tai reiškia, kad viruso plėtra turėtų būti mažesnė“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Jos asmenine nuomone, šalis galėtų pabandyti pagyventi kiek įmanoma laisviau.

„Jeigu bus katastrofa, tai tada galima suspėti tuos ribojimus įsivesti“, – sakė VU profesorė.

A. Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad žmonės yra pervargę nuo visų ribojimų, tačiau viruso grėsmės, pabrėžė ji, nuvertinti negalima.

Aurelija Žvirblienė / DELFI nuotr.

„Žmonėms tos kantrybės nebeužtenka ir tos ypatingos prasmės nebemato. Iš dalies suprantamas tas pasipiktinimas, bet jeigu mes pasižiūrėtume į tas šalis, kurios apskritai ignoravo virusą ir kur pasiskiepijimo laipsnis yra žemas, tai matome, kad ta padėtis ten yra žymiai rimtesnė – ir ligoninės pildosi, ir mirčių daug. Mes negalime viruso grėsmės visiškai ignoruoti“, – pabrėžė ji.

Profesorės teigimu, Lietuva nėra išskirtinė šalis ir elgiasi panašiai kaip kitos – kai COVID-19 atvejų skaičiai auga, būna įvedami ribojimai, tačiau pandemiją valdyti labai padeda, kaip atkreipė dėmesį ekspertė, atsiradusios vakcinos.

„Ką besakytų vakcinų priešininkai, bet nepaneigsi fakto, kad paskiepytų žmonių didžioji dalis nesuserga arba suserga žymiai lengviau“, – sakė A. Žvirblienė.

Ji teigė neturinti atsakymo, kodėl dalis žmonių nepripažįsta mokslo pasiekimų.

„Neturiu atsakymo, bet žinau, kad žmonės turi įvairią nuomonę. Galų gale, ir išsilavinimas ne visų žmonių yra vienodas. Man atrodo, tų sąmokslo teorijų visada buvo ir bus. Dar reikėtų nepamiršti, kad mes gyvename informaciniame lauke, kuris yra skirtingas nuo to, kas, pavyzdžiui, yra Skandinavijos šalyse“, – pastebėjo VU profesorė.

Kaip kam, anot A. Žvirblienės, sunku atsilaikyti prieš melagienas.

„Piktintis galima labai daugeliu dalykų. Ne kartą yra toks pavyzdys minėtas, kaip saugos diržo prisisegimas mašinoje. Galima piktintis, kad žmogaus teisės pažeistos, bet turbūt ne visai teisinga interpretacija būtų taip sakyti“, – pridūrė ji.

Viešųjų ryšių ekspertas: sutarimo tarp skiepų priešininkų ir valdžios niekada nebus

Viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad pandemijos situacija yra labai netipinė.

„Net brandžiose visuomenėse, Vakarų visuomenėse, konfliktas arba diskusija dėl kaukių, dėl skiepijimosi yra labai didelė. Čia jau brandumo nepakanka“, – pabrėžė jis.

K. Gečas neslepė, kad šioje situacijoje yra labiau pesimistas.

Kęstutis Gečas / DELFI nuotr.

„Manau, kad susitarimas gali būti tik tarp dalies žmonių, nes bet kurioje pusėje yra vadinamieji kraštutinių pažiūrų žmonės. Aš juos galbūt nepelnytai, bet kartais vadinu radikaliai mąstančiais į vieną ar kitą pusę.

Kraštutines pažiūras turintys žmonės nebesiklauso anos pusės, tarp šių dviejų grupių tilto nepastatysi, nes jie atsisako priimti tą tilto atšaką pas save, jeigu sakyčiau per metaforą“, – pateikė pavyzdį ekspertas.

O tai, pasak K. Gečo, jau susiję su gilesnėmis priežastimis.

„Aš kol kas labai daug negaliu kritikuoti pačios valdžios komunikacijos, su antivakseriais labai daug kažko nepadarysi“, – komentavo jis.

Tad tai, kaip pažymėjo viešųjų ryšių specialistas, lieka neišspręstu klausimu.

„Visi analitikai, kurie analizuoja nesusišnekėjimą, pripažįsta, kad antiskiepininkai iš esmės remiasi emocijomis, bet ne logika – tai yra baimė, abejonė institucijomis, nepasitikėjimas ir panašiai. Šiuo atveju logika emocijos niekada neįveikia“, – pridūrė K. Gečas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA