Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas kaunietis Artūras Rudomanskis penktadienio vakarą išplatino viešą kreipimąsi į Kauno merą. Laiške aktyvus visuomenininkas ragina miesto valdžią atsisakyti ketinimų toliau kliudyti surengti „Kaunas Pride“ eitynes. Teismas liepos pabaigoje nusprendė, kad Kauno savivaldybė turi suderinti renginio maršrutą Laisvės alėjoje.
„Gerbiamas mere, kreipiuosi į Jus, prašydamas atsisakyti ketinimų paskutinę minutę skųsti teismo sprendimą, kuris įpareigojo Kauno miesto savivaldybę suderinti „Kaunas Pride“ maršrutą. Netapkite progreso stabdžiu antrajame pagal dydį Lietuvos mieste.
Kaunas yra mano gimtasis miestas. Jame gyvena antra pagal dydį LGBTIQ+ žmonių ir juos palaikančiųjų bendruomenė. Tai ne vienas, ne du, o šimtai LGBTIQ+ žmonių ir dar daugiau jų artimųjų ir palaikančiųjų. Dalis jų, neabejotinai, palaikė ir Jus, kai kandidatavote į miesto mero pareigas. Todėl būtų apgailėtina, kad dėl Jūsų kaip lyderio ambicijų Kaunas netektų progos pademonstruoti, jog gerbia įvairovę ir užtikrina visų savo gyventojų laisves ir galimybes.
Europos Sąjungos lyderiai, išrinkdami Europos Komisijos vadovę Ursula Gertrud von der Leyen, balsuodami, visų pirma, išreiškė paramą jos pristatytai darbotvarkei, kurioje ji aiškiai pasakė, kad Europos Sąjungoje neturi likti diskriminacijos, taip pat ir LGBTIQ+ asmenų diskriminacijos. Kartu buvo uždegta šviesa įvairioms strategijoms, tarp kurių yra LGBTIQ+ asmenų lygybės Europos Sąjungoje strategija. Šiuo metu ji yra nuosekliai įgyvendinama, o Europos institucijos ir valstybės narės solidariai padeda viena kitai siekti joje numatytų tikslų.
Lietuva vis dar yra viena iš labiausiai ES atsiliekančių šalių, kurioje LGBTIQ+ bendruomenės teisių padėtis labiau panaši į Rusijos ir Baltarusijos, negu į Vakarų Europos valstybių. Lietuvoje LGBTIQ+ žmonių matomumas ir reprezentacija viešajame diskurse iki šiol yra vaizduojama neigiamai, apipinta įvairiais mitais, nepagarba ir neapykanta.
Protesto akcijos „Pride“ pažangesnėse demokratinėse valstybėse neretai virsta miestų pasididžiavimu ir šventėmis. „Pride“ renginiai vieni iš labiausiais prieinamų LGBTIQ+ bendruomenės renginių visiems. Tokie renginiai svarbūs visiems, kurie siekia apginti savo tapatybę, reikalaudami pagarbos sau, taip pat parodydami ją kitiems. Dėl savo ryškios protesto galios „Pride“ negali būti nepastebėtas, kad ir kaip jį ignoruotum. O matomumas, nors ir trumpam ne tik LGBTIQ+ asmenis, bet ir kitas pažeidžiamas grupes iškelia į dėmesio ir diskusijų centrą, tokiu būdu atsiranda galimybė dekonstruoti stereotipus, mitus ir melą apie LGBTIQ+ žmones.
Manau, kad miesto merui būtų garbė pasveikinti „Kauno Pride“, nes tokiu būdu jis atsistotų į vieną gretą su Kopenhagos, Malmės merais ir Danijos princese, kurie pasveikino „Pasaulio Pride“, vykusio Kopenhagoje ir Malmėje dalyvius.
Kaunas dar turi galimybę pelnytai tapti Europos kultūros sostine 2022. Tereikia tinkamai suderinti maršrutą ir imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas dalyvių saugumas nuo organizuotų neapykantos grupių puolimo. Vilniuje vykę „Baltic Pride“ ir „Vilnius Pride“ parodė, jog Vilnius yra atviras ir draugiškas miestas, kuriame lygiateisiškumas yra vertybė, tačiau kokias vertybes pademonstruos Kaunas, didžia dalimi priklausys ir nuo miesto mero pozicijos.
Sėkmės Jums, mere!“ – laišką palinkėjimu užbaigė A. Rudomanskis.
Daugiau šia tema
Savo „Facebook“ paskyroje penktadienio vakarą jis taip pat paskelbė, kad V. Matijošaičio vadovaujama Kauno savivaldybė galimai ketina skųsti teismo sprendimą, kuriuo savivaldybės administracija įpareigota suderinti „Kaunas Pride“ maršrutą.
„Bet ne šiaip skųsti, o skųsti paskutinę akimirką, kad kuo mažiau laiko liktų teismui išnagrinėti bylą. Toks gudravimas būtų gėdingas, kaip ir nesuvokimas, kad Kaunas būdamas atviras ir gyventojus gerbiantis miestas yra patrauklesnis, saugesnis. Taigi priduodu galimus Kauno valdžios kėslus, viešai kreipiuosi į Kauno merą ragindamas atsikratyti praeities kultūrinių nuostatų“, – dėstė Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas.
