Kelininkai Kaune jau pasiruošę dirbti ir naktimis – nežinia, kaip rugsėjį pavyks išvengti kamščių – Kas vyksta Kaune

Kelininkai Kaune jau pasiruošę dirbti ir naktimis – nežinia, kaip rugsėjį pavyks išvengti kamščių

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2021/08/21 17:51
Asociatyvi / D. Biržiečio nuotr.

Iki rugsėjo pradžios, kai prasidėjus naujiems mokslo metams Kauną tradiciškai sukausto transporto spūstys lieka visai nedaug. Galima tik spėlioti, kokios masto problemos kils, jeigu laiku nepavyks baigti vienos pagrindinių transporto arterijų – Pilies žiedo remonto. Darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ atstovai neslepia, jog dirbti jiems gali tekti ir naktimis, o koją kiša ir darbuotojų trūkumas. Kauno savivaldybė tikina, kad viskas vyksta pagal planą.

Darbus pažadėjo baigti iki rugsėjo pradžios

Gegužę Kaune remontui uždarius centrinę miesto dalį su Vilijampolės ir Šilainių rajonais jungiantį P. Vileišio tiltą bei šalia jo esantį Pilies žiedą, eismo sąlygos pasikeitė iš esmės. Jau pirmąją dieną formavosi spūstys, o savivaldybės atstovai neslėpė, jog prasidėję remonto darbai sukels transporto problemas, kokių dar nėra buvę.

Pilies žiedą, o tiksliau – Šauklių ir Jonavos gatves jungiančią žiedinę sankryžą bei jos prieigas už 3,24 mln. eurų remontuoja konkursą laimėjusi akcinė bendrovė „Kauno tiltai“. Ta pati bendrovė tvarko ir P. Vileišio tiltą, keičia deformacines siūles, tvarko kitas konstrukcijas, o darbų kaina – 135,3 tūkst. eurų.

Kauno savivaldybė skelbė, jog darbai Pilies žiede bus baigti iki rugsėjo 1-osios. Būtent ši diena, kai prasideda naujieji mokslo metai tradiciškai tampa savotiška transporto spūsčių sezono pradžia.

„Tai yra vienas judriausių transporto mazgų Kaune, todėl jo sustabdymas taps nemenku iššūkiu visam miestui. Turbūt galima drąsiai sakyti, kad taip smarkiai iki šiol dar nėra buvę. Esame įgyvendinę įvairaus masto remonto bei rekonstrukcijos projektus Kaune, tačiau šie darbai ties pilies žiedu dėl jų sukeliamų kliūčių tikrai gali būti laikomi sudėtingiausiais per pastarąjį dešimtmetį. Tikslas – viską atlikti iškart – kompleksiškai ir per maksimaliai trumpą laiką, užbaigiant iki rudens, kad ateityje ši vieta ilgus metus tarnautų nereikalaudama papildomo tvarkymo“, – pradėjus remonto darbus minėjo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Apsilankius statybų aikštele virtusiame Pilies žiede aiškėja, kad darbų liko gana daug. Tik technikos gausa išduoda, jog dirbama pakankamai įtemptai. Juolab, kad tai nėra įprasta transporto mazgo rekonstrukcija, kurią atlieka vienas rangovas. Rekonstruojant Pilies žiedą keičiami ir bendrovėms „Kauno energija“ ir „Kauno vandenys“ priklausantys požeminiai šilumos bei vandentiekio tinklai, tvarkomi elektros tinklai, įrengiamas apšvietimas.

„Viskas klostosi pagal planą ir planuojama iki rugsėjo 1 d. leisti transporto eismą“, – pasiteiravus, ar pirmąją rugsėjo dieną Kauno nesukaustys dėl nebaigtų darbų susiformuosiančios milžiniškos spūstys sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis minėjo, kad artėja prie pabaigos ir P. Vileišio tilto remontas: nuvalyti ir nudažyti turėklai, tvarkoma ir tvirtinama konstrukcija.

Jis žadėjo, kad iki rugsėjo 1-osios tikimasi atidaryti eismą ir netoliese esančia P. Kalpoko gatve, o rugsėjo pradžioje – pabaigti pėstiesiems skirtą S. Daukanto g. atkarpą.

Kaune remontuojamas Pilies žiedas ir jo prieigos / DELFI nuotr.

Norint suspėti pasirengę dirbti ir naktimis

Akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė spaudai Giedrė Samulionytė – Lekavičienė neslėpė, jog remontuojant Pilies žiedą susiduriama su įvairiais iššūkiais. Vienas jų – darbuotojų trūkumas, ką liudija ant statybinės technikos priklijuoti skelbimai apie siūlomą darbą. Anot G. Samulionytės – Lekavičienės, bendrovei dirbant ne viename objekte, darbuotojus pagal poreikį tenka perkelti iš vienos vietos į kitą.

„Rekonstrukcijos darbai Kauno pilies žiedinėje sankryžoje, šv. Gertrūdos gatvėje vyksta itin sparčiai. Iškasta apie 11,5 tūkst. kubinių metrų grunto, supiltas šalčiui atsparus sluoksnis, įrengti skaldos pagrindai. Daugelyje objekto vietų paklotas pagrindo ir apatinis asfaltbetonio sluoksniai. Netrukus klosime ir viršutinį. Taip pat įrenginėjame pėsčiųjų takus“, – sakė „Kauno tiltų“ atstovė.

Jau įrengta apie 300 metrų vejos bei apie 2 kilometrus gatvės bordiūrus. Autobusų sustojimo vietose įrengiami granitiniai bordiūrai – ne tik naujiena Kauno mieste. Jie taip pat pasižymi didesniu atsparumu, tvirtumu, specifine forma, leidžiančia žemagrindžiam viešajam transportui lengvai bei patogiai privažiuoti prie šaligatvio.

„Kadangi projektą įgyvendiname ne vieni, nuolat deriname ir iškilusius klausimus sprendžiame su kitomis objekte dirbančiomis užsakovo samdomomis įmonėmis, kasinėjimus bei tyrimus atliekančiais archeologais.

Nors iki šiol nedirbome naktimis, tačiau rekonstruojant šv. Gertrūdos – Gimnazijos gatvių sankryžą gali tekti darbuotis ir tamsiuoju paros metu“, – sakė AB „Kauno tiltai“ atstovė G. Samulionytė – Lekavičienė.

Keisis eismo tvarka, vairuotojams teks priprasti

Šauklių ir Jonavos gatves jungianti žiedinė sankryža, kurią bei prieigas už 3,24 mln. eurų remontuoja bendrovė „Kauno tiltai“ yra žinoma ne tik dėl didelio apkrovimo, bet ir specifinių eismo sąlygų. Eismas joje vyksta kiek kitaip nei daugelyje tokio tipo sankryžų, įvažiavus į žiedą reikia praleisti kai kuriomis kryptimis važiuojančius automobilius. Panašu, kad pabaigus rekonstrukciją ši eismo reguliavimo tvarka liks nepakitusi.

„Radikalių pakeitimų nebus. Kai kur bus įrengta papildoma eismo juosta, kai kur – panaikintas šviesoforinis reguliavimas. Tai bus priemonės, kurios pagerins eismo sąlygas šioje atkarpoje, priminsiu, jog esminių pakeitimų neplanuojame“, – portalui „Delfi“ yra sakęs Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis.

Visgi kauniečių laukia permainos šios transporto arterijos prieigose – Šauklių, Šv. Gertrūdos bei Gimnazijos gatvėse.

„Šauklių gatvėje bus įrengta papildomą, tik viešajam transportui skirta eismo juosta, todėl naikinama įvaža greta sustojimo „Kauno pilis“. Taip viešasis transportas turėtų kur kas sklandžiau įsilieti į bendrą eismo srautą“, – portalui „Delfi“ minėjo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas M. Matusevičius.

Anot savivaldybės atstovo, naujovės numatytos ir Šv. Gertrūdos bei Gimnazijos gatvių sankryžoje: nusukimas į dešinę, Karaliaus Mindaugo prospekto link, bus susiaurintas nuo dviejų iki vienos eismo juostos, įrengiant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.

„Nebeliks ir išvažiavimo greta žemės sklypo Jonavos g. 16. Ten paliekamas tik įvažiavimas. Šis sprendimas priimtas dėl pėsčiųjų saugumo – ženkliai siauresnė eismo juosta, kurią reikia pereiti. Šv. Gertrūdos g. atkarpoje nuo Gimnazijos g. iki Laisvės al. bus įrengtas šaligatvis”, – sakė M. Matusevičius.

Kaune remontuojamas Pilies žiedas ir jo prieigos / DELFI nuotr.

Tarpukariu planuota iškasti tunelį

Kauno savivaldybei nusprendus iki rudens remontui uždaryti vieną pagrindinių miesto transporto mazgų, galima prisiminti ir kadaise brandintą idėją.

Susisiekimo problemas tarp centrinės Kauno dalies ir Vilijampolės rajono itin originaliai ketinta išspręsti dar tarpukariu. Dabartinę Gimnazijos gatvę su Jonavos gatve planuota sujungti tuneliu.

„Tunelio idėja susiformavo apie 1930-tuosius metus: „jau statant Petro Vileišio tiltą per Nerį Susisiekimo Ministerijoje buvo keliamas klausimas apie labai nepatogų pravažiavimą tarp šio tilto ir miesto centro kaip dėl krypties ir siaurumo gatvių, kuriomis tenka važiuoti, taip ir dėl žemos jų lygmės, dėl ko pavasarį jas užlieja ir susisiekimas su Petro Vileišio tiltu potvynių laike visai nutraukiamas.

Jau tuomet Susisiekimo ministerijoje įsivyravo nuomonė, kad vienintelė racionali išeitis – pastatyti tunelį tiesiog šio tilto kryptimi ir su išėjimu į Lukšio (dabar Šv. Gertrūdos – red.) gatvę Seimo gatvės link“, – portale autc.lt rašo Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas, daktaras Vaidas Petrulis.

Buvo atlikti grunto tyrimai, parengtas projektas bei numatyta, jog darbų sąmata viršytų 1 mln. litų. Tačiau šis planas taip ir liko neįgyvendintas, nors tarpukariu brandintą idėją bandyta atgaivinti ir vėlyvuoju sovietmečiu.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA