2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau tekste – Reglamentas), kuris įpareigoja duomenų valdytojus, kurie kaupia duomenis apie fizinius asmenis, būti nusistačius duomenų kaupimo tikslą. Nustatytas tikslas neturėtų prieštarauti įstatymams ir kitiems teisės aktams, neturi pažeisti fizinių asmenų teisėtų interesų.
Asmenys net ir būdami darbo vietoje išsaugo teisę į privatų gyvenimą, todėl tikslas kaupti vaizdo kameromis užfiksuotus duomenis turi būti rimtas. Pažymėtina, kad duomenys renkami tam tikru tikslu, gali būti panaudojami tik tuo tikslu, kuriuo buvo renkami. Reglamento 13 straipsnio 1 dalies c punktas numato, kad kai iš duomenų subjekto renkami jo asmens duomenys, duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia informaciją apie duomenų tvarkymo tikslus, dėl kurių ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą. Tokiu būdu Reglamentas duomenų valdytojui nustato pareigą ne tik nustatyti duomenų tvarkymo tikslus, bet ir turėti duomenų tvarkymo teisinį pagrindą.
Vienas iš dažniausiai naudojamų tokių pagrindų yra tokiu atveju, kai duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais. Sutikimas turėtų būti duodamas aiškiu aktu patvirtinant, kad yra suteiktas laisva valia, konkretus, informacija pagrįstas ir vienareikšmiškas nurodymas, kad duomenų subjektas sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Todėl tyla, iš anksto pažymėti langeliai arba neveikimas neturėtų būti laikomi sutikimu.
Reglamento 88 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės gali teisėje ar kolektyvinėse sutartyse numatyti konkretesnes taisykles kuriomis siekiama užtikrinti teisių ir laisvių apsaugą tvarkant darbuotojų asmens duomenis su darbo santykiais susijusiame kontekste, visų pirma juos įdarbinant, vykdant darbo sutartį, įskaitant teisės aktais arba kolektyvinėse sutartyse nustatytų prievolių vykdymą, užtikrinant darbo administravimą, planavimą ir organizavimą, lygybę ir įvairovę darbo vietoje, darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavio ar kliento turto apsaugą, taip pat siekiant pasinaudoti su darbo santykiais susijusiomis individualiomis ir kolektyvinėmis teisėmis ir išmokomis, taip pat siekiant nutraukti darbo santykius.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tos taisykles apima tinkamas ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama apsaugoti duomenų subjekto žmogiškąjį orumą, teisėtus interesus ir pagrindines teises, ypatingą dėmesį skiriant duomenų tvarkymo skaidrumui, asmens duomenų perdavimui įmonių grupėje arba bendrą ekonominę veiklą vykdančių įmonių grupėje ir stebėsenos sistemos darbo vietoje.
Lietuvoje galiojančiuose įstatymuose numatyta, jog tvarkant vaizdo ir (ar) garso duomenis darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, tvarkant asmens duomenis, susijusius su darbuotojų elgesio, buvimo vietos ar judėjimo stebėsena, šie darbuotojai apie tokį asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami pasirašytinai ar kitu informavimo faktą įrodančiu būdu.
Taigi tuo atveju, jei darbdavys yra tinkamai informavęs darbuotoją apie tai, kad jo darbo vietoje yra įrengti vaizdo ir (ar) garso duomenis renkantys įrenginiai ir darbdavys kaupia ir tvarko šiuos duomenis įstatymuose numatyta tvarka, tokiu atveju darbuotojų teisės nėra pažeidžiamos.
