Paskaičiavo, kaip per liepą Kaune keitėsi butų kainos – Kas vyksta Kaune

Paskaičiavo, kaip per liepą Kaune keitėsi butų kainos

delfi.lt / Justina Maciūnaitė 2021/08/05 21:29
Asociatyvi / M. Kondrato nuotr.

NT pirkėjai, vystytojai ir ekspertai kaip niekad akylai stebi gyvenamojo būsto kainų pokyčius. Pastaruoju metu fiksuojamas tik kainų augimas, kai kuriais mėnesiais netgi pakankamai didelis. Liepos mėnesio rezultatai rodo, kad butų kainos Vilniuje stabilizavosi, Klaipėdoje – jų augimas sulėtėjo, o Kaune – vis dar „gazuoja“.

Kaip pranešime spaudai dalinasi „1Partner LT“, būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis Vilniuje per 7 šių metų mėnesius padidėjo 14,2 proc. (208 eurų/ kv. m) iki 1677 eurų/ kv. m. Kaune vidutinis butų kainų kilimas siekė 18,7 proc. (181 eurų/ kv. m) iki 1149 eurų/ kv. m. Kiek lėtesnis, butų kainų kilimas fiksuotas Klaipėdoje – 12,4 proc. (126 eurų/ kv. m) iki 1141 eurų/ kv. m.

Kauno centre, senamiestyje vidutinė butų kaina per 7 šių metų mėnesius padidėjo 13,2 proc. (203 eurų/ kv. m) iki 1735 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,0 proc. (34 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, per septynis mėnesius vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 17,9 proc. (167 eurų/ kv. m) iki 1104 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 4,0 proc. (43 eurų/ kv. m).

Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, per septynis mėnesius vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 25,0 proc. (221 eurų/ kv. m) iki 1107 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 3,6 proc. (39 eurų/ kv. m).

Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio Vilniaus butų rinkoje tęsiasi kainų stabilizacijos laikotarpis, kurį greičiausiai lemia sumažėjęs likvidumas. VĮ „Registrų centro“ duomenimis liepą Vilniuje antrinėje rinkoje parduoti 746 butai ir tai yra 6,4 proc. mažiau butų nei birželį.

Sandorių mažėja antrą mėnesį iš eilės, todėl sunku tikėtis tolesnio spartaus kainų augimo. Kita vertus, dabartinis rinkos apyvartumas yra daugiau nei pakankamas, tad kalbėti apie galimą kainų mažėjimą taip pat pagrindo nelabai yra. Kaune ir Klaipėdoje butų kainų augimas kol kas išlieka gana spartus, bet tai yra labiau žemos palyginamosios bazės efektas.

„Žinant, kad šiuose miestuose butų rinka dažniausiai su tam tikru uždelsimu atkartoja Vilniaus butų rinkos tendencijas, galima daryti prielaidą, kad greitu metu kainos Kaune ir Klaipėdoje turėtų stabilizuotis“, – prognozuoja V. Račkovskis.

Kainų augimo išvengti nepavyks

NT bendrovės „Ober-haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis Delfi TV laidoje „Keturios sienos“ pabrėžė, kad būsto kainos, ypač Vilniuje, priklausys nuo naujos statybos butų pasiūlos kiekio (kainos antrinėje rinkoje visuomet reaguoja į situaciją pirminėje). Deja, butų pasiūla bent jau sostinėje ateinančiais metais smarkiai augti neturėtų.

„Mūsų skaičiavimais, sostinėje 2020 metais Vilniuje buvo pastatyta daugiau nei 5300 butų, šių metų mūsų prognozė yra, kad bus pastatyta apie 4800, tai apie 15 proc. mažiau. O jeigu žiūrėti 2022 metus, tai butų kiekis svyruos tarp 4500-5000 butų. Tiek realiai galima pastatyti žvelgiant į jau pradėtas statybas. Tai pasiūlos kiekis nėra sparčiai augantis ir jis stabilizavosi, didesnės pasiūlos šuolio mes neprognozuojame. Vis dėlto suplanuoti ir pastatyti yra du skirtingi dalykai. Pirkėjams gera naujiena yra ta, kad plėtotojų ketinimai yra aiškūs: jie nori dalyvauti būsto rinkoje, mato paklausą ir nori statyti. Bet yra statybų galimybės: augantys kaštai, planavimo procedūros ir pan. Tai gerų naujienų šalies sostinei neturime“, – pažymi R. Reginis.

Pašnekovo teigimu, jeigu paklausa kitais metais išliks tokia pati ar augs, o pasiūla, kaip minėta, bus ribota, kainų augimo išvengti nepavyks.

„Pirkėjams tai nėra geros naujienos, daug geriau, kai yra pastatoma kuo daugiau. <...> Tikėtina, kad kainų augimo tendencijos užsitęs. Galbūt sulėtės, bet kainos tikrai artimiausius metus nekris“, – pabrėžia R. Reginis.

Tačiau teigiamų perspektyvų NT ekspertas mato Kaune. Anot pašnekovo, prognozuojama, kad laikinojoje sostinėje kitais metais bus nemažas naujos statybos būsto pasiūlos šuolis – 900-1000 naujų butų. „Istoriškai žiūrint, tai yra labai geras rodiklis, tai kauniečiai turėtų apsidžiaugti, nes projektai tikrai statomi“, – sako R. Reginis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pažymi, kad pagrindiniai veiksniai, kurie šiuo metu gali turėti įtakos pasiūlai, yra statybų kainų augimas ir kurį laiką netolygus statybinių medžiagų tiekimas.

„Pasiūla šiuo metu yra šiek tiek apribota ir turbūt taip greitai nepatenkina paklausos. Kai kurie sprendimai paskelbti apie pardavimus projektų, kurie būtų baigti kitų metų antroje pusėje, yra atidedami. Todėl kai kurie projektai gali atsirasti kiek vėliau, nes vystytojai tiesiog nežino, už kiek bus galima tą objektą pastatyti“, – sako LNTPA prezidentas ir priduria, kad šiuo metu pastebima, jog situacija stabilizuojasi ir gali būti, kad rudenį vystytojai galės pasiūlyti daugiau butų. Kita vertus, NT eksperto teigimu, gali būti, kad specifinio būsto ieškantiems pirkėjams artimiausiu metu dar gali kilti iššūkių ir analizuojant būsto paklausą, pasiūlą galima teigti, kad kol kas kainų mažėjimo NT rinkoje tikrai nebus.

Vis dažniau gyventojų pirkiniu tampa nuosavas namas

Per pastaruosius metus augo ne tik NT paklausa, bet ir keitėsi gyventojų poreikiai bei reikalavimai namams. Pirkėjai dairėsi erdvesnio būsto, labai dažnai jų pirkiniu tapdavo nuosavas namas.

„Jeigu kalbėti apie butus, tai žmonių pasirinkimas yra labai paprastas. Ką stato vystytojai, tą žmonės ir perka. Pagal mūsų statistiką, žvelgiant į daugiametes tendencijas, matome, kad vidutinis buto plotas daugiabučiuose mažėja. Tik pastaruosius dvejus metus turime šiek tiek augantį vidutinį buto plotą. Bet žmonės turi erdvesnio būsto alternatyvą – nuosavus namus. Tai matosi visoje Lietuvoje. Jeigu paimtume 20 m. laikotarpį, matomos labai aiškios tendencijos. Laikotarpis tarp 2000-2009 metų pasižymėjo intensyvia daugiabučių plėtra. Jeigu Lietuvoje buvo pastatomas 1 kv.m daugiabutyje, tai namuose buvo pastatoma apie 1,7 kv.m. Jeigu imsime laikotarpį tarp 2011-2020 metų, pamatysime, kad Lietuvoje pastatoma 1 kv. m daugiabutyje, o namuose – beveik 4 kv.m. Tokia transformacija prasidėjo 2015-2016 metais. 2020 metais visoje Lietuvoje vidutinis buto plotas buvo 57 kv.m, o namų – daugiau nei 130 kv.m”, – pažymi R. Reginis.

Pašnekovo teigimu, pirkėjai, ieškantys erdvesnio būsto ir nerandantys jo daugiabučiuose, ėmė domėtis ir pirkti nuosavus namus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA