Kaunietis automobilių perpardavinėtojas sulaukė kaltinimų dokumentų klastojimu bei apgaulingu savo įmonės apskaitos tvarkymu. Bandymas suklastotais dokumentais pagrįsti už grynuosius pinigus vykdytus įsigijimus vyrui baigėsi nemalonumais su teisėsauga.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai, duomenimis, automobilius perpardavinėjęs mažosios bendrijos direktorius klientų užsakytas transporto priemones įsigydavo daugiausiai iš fizinių asmenų, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais. Tokie sandoriai būdavo neoficialūs ir neįtraukti į perpardavinėtojo valdomos įmonės apskaitą.
Kaip rašoma FNTT pranešime žiniasklaidai, pareigūnai nustatė, kad siekdamas oficialiai įforminti grynaisiais pinigais vykusius sandorius, vyras įsitraukė į dokumentų klastojimo schemą – Kauno automobilių turgaus teritorijoje iš nenustatytų asmenų įsigydavo netikras ir nepilnai užpildytas automobilių pirkimo–pardavimo sutartis su netikrais duomenimis.
Tokiose sutartyse būdavo nurodoma, kad automobilius tariamai pardavė realiai veiklos nevykdančios Lietuvoje registruotos bendrovės, kurioms atstovavo trečiųjų šalių (Moldovos, Ukrainos) piliečiai. Direktorius pabaigdavo pildyti suklastotus dokumentus, įrašydamas melagingus duomenis, ir juos pateikdavo įmonės buhalterei. Pareigūnai nustatė, kad vien per 2020 metus tokių suklastotų sutarčių galėjo būti 8 vnt.
Pareigūnams surinkus pakankamai kaltę įrodančių duomenų, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras priėmė sprendimą užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu, nes kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei gailėjosi.
Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Dokumentų klastojimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
FNTT skiria ypatingą dėmesį automobilių prekybos sektoriui, vykdomi įmonių patikrinimai, aptikus pažeidimus, pradedami ikiteisminiai tyrimai. Dažniausiai tyrimai vykdomi dėl valstybei nesumokėtų mokesčių, neapskaitytų pajamų ar suklastotų dokumentų, kuriuose nėra duomenų apie tikruosius automobilio pardavėjus.
Anot FNTT pareigūnų, automobilių prekybos sektoriuje ikiteisminiai tyrimai atliekami ir dėl mokesčių vengimo panaudojant PVM maržos schemas, pajamų neapskaitymo, apskaitos dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo, apskaitos dokumentuose nurodant žymiai mažesnes automobilių pardavimo vertes.
