Finale nesėkmę patyręs kaunietis A. Gudžius žodžių į vatą nevyniojo: atsiprašant, susi*ikau – Kas vyksta Kaune

Finale nesėkmę patyręs kaunietis A. Gudžius žodžių į vatą nevyniojo: atsiprašant, susi*ikau

delfi.lt / Aurimas Kuckailis 2021/07/31 19:14
LTOK / V. Dranginio nuotr.

„Finalas prastai. Sunku ir kažką dabar pasakyti, reikia apgalvoti, bet jokių pasiteisinimų tikrai nėra. Nepasirodžiau taip, kaip turėjau“, – po finalo apmaudo neslėpė viena didžiausių Lietuvos vilčių Tokijo olimpinėse žaidynėse Andrius Gudžius. 30-metis lietuvis diską toliausiai nusviedė 64,11 m ir užėmė šeštą vietą.

„Gaila tų, kurie palaikė ir tikėjo, gaila trenerio, federacijos, olimpinio komiteto lūkesčių. Kol kas net nežinau, kur mano klaidos. Kad ir ką bandžiau, nebuvo arti tų rezultatų, kurie buvo reikalingi medaliams, – kalbėjo A. Gudžius. – Šįkart buvo padarytos mano asmeninės klaidos einant prie varžybų. Nežinau kodėl, bet kūnas nedirbo taip, kaip turėjo dirbti“.

Kiek atsidusęs disko metikas prakalbo toliau: „Kaip pažiūrėsi, aišku. Šešta vieta olimpiadoje, kur suvažiavo visi pasaulio geriausieji. Po savaitės ar dviejų ta vieta bus visai nebloga. Bet kai lūkesčiai didžiausi, kai gyveni dėl medalio, kai kasdien keliesi dėl to medalio ir atvykęs čia taip pasirodai, tai apmaudu“.

Atletas teigė, kad varžovų rezultatai nenustebino – dar prieš varžybas minėjo, kad medaliui iškovoti reikės mesti diską 67-68 metrų. „Gaila. Aš ne ten, kur turėčiau būti. Visą sezoną mėčiau 67 m ir nesugebėjau čia numesti“, – tęsė jis.

Po paskutinio nesėkmingo bandymo A. Gudžius atsisėdo ant suolo ir nuleido galvą. Paklaustas, kokios mintys tuo metu sukosi galvoje, Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždė įvardijo pyktį.

„Elementarus pyktis. Jei psichologinė įtampa kyla, gali kažką koreguoti, o čia „susišikau“, atsiprašant, kažką dėliodamas nuo apšilimo iki laukimo, pirmųjų metimų. Kažkur kažką ne taip padariau ir reikia suprasti ką, kad daugiau taip nepasikartotų. Ką treneris išgelbės? Apie techniką pasikalbėjome, reikia plačiau suktis. Techniškai bandau, bet raumenynas neišgauna tų įtampų, „neiškišu“ tų amplitudžių ir treneris kaip skęstančiojo neištrauks. Londone, kai laimėjau medalį, pasitariame, tą padaryk, aną ir viskas gerai, kai eina. Kai neina, kaip šiandien, treneris negali ateiti ir už mane numesti“, – mintimis dalijosi A. Gudžius.

Pokalbio pabaigoje vis dėlto ir disko metikas prajuko, atsisveikindamas taip tarė: „Pasakysiu pusiau juokais, pusiau rimtai – per šešias pozicijas pakilau (Rio de Žaneiro olimpiadoje buvo 12-as – red.), dabar tikiuosi Paryžiuje dar per šešias kilti.“

Finalą A. Gudžius pradėjo įrankį nusviesdamas 64,05 m, antras bandymas buvo nesėkmingas o trečiuoju diską jis nuskraidino 63,82 m. Po trijų mėginimų lietuvis į aštuntuką pateko užimdamas penktą vietą.

Disko metimo finalas tęsėsi be prasčiausią rezultatą pasiekusių norvego Ola Stuneso Isene (61,18), vokiečių Clemenso Pruferio (61,75) ir Danielio Jasinskio (62,95) bei jamaikiečio Chado Wrighto (62,56). Geriausią rezultatą po trijų mėginimų pademonstravo švedas D. Stahlis, antruoju bandymu diską numetęs 68,90 m.

Ketvirtuoju bandymu lietuvis įrankį numetė 64,11 m ir iš 7 pozicijos pakilo į šeštąją, penktuoju – 62,81 m, o paskutinis bandymas buvo neįskaitytas.

Ant apdovanojimų pakylos užlipo net du švedai. Olimpiniu čempionu tapo prieš dvejus metus pasaulio čempionate Dohoje triumfavęs D. Stahlis (68,90), sidabro medalį iškovojo kitas švedas Simonas Petterssonas (67,39), o bronza atiteko austrui Lukasui Weisshaidingeriui (67,07).

Disko metimo finalo rezultatai:

1. Danielis Stahlis (Švedija) 68,90 m
2. Simonas Petterssonas (Švedija) 67,39 m
3. Lukas Weisshaidingeris (Austrija) 67,07 m
4. Matthew Denny (Australija) 67,02 m
5. Kristjanas Cehas (Slovėnija) 66,62 m
6. Andrius Gudžius (Lietuva) 64,11 m
7. Mauricio Ortega (Kolumbija) 64,08 m
8. Samas Mattisas (JAV) 63,88 m
9. Danielis Jasinskis (Vokietija) 62,95 m
10. Clemensas Pruferis (Vokietija) 61,75 m
11. Chadas Wrightas (Jamaika) 62,56 m
12. Ola Stunesas Isene (Norvegija) 61,18 m

Tai antrosios A. Gudžiaus olimpinės žaidynės. 2016 metais Rio de Žaneire jis diską numetė 60,66 m ir liko dvyliktas. Olimpiniu čempionu tuomet tapo vokietis Christophas Hartingas (68 m 37 cm), sidabrą iškovojo lenkas Piotras Malachowskis (67 m 55 cm), o bronzą – Danielis Jasinskis iš Vokietijos (67 m 5 cm).

2017 metais Londone lietuvis tapo pasaulio čempionu (69,21), o 2018 metais Berlyne – Europos čempionu (68,46). 2019 metais planetos pirmenybėse Dohoje dėl traumos pasekmių A. Gudžius negalėjo varžytis visa jėga ir liko dvyliktas (61,55).

A. Gudžiaus geriausias šio sezono pasiektas rezultatas – 68,62 m. Asmeninis jo rekordas – 69,59 m. Planetos disko metimo rekordas nuo 1986 metų priklauso vokiečiui Jurgenui Schultui (74,08 m), o olimpinis rekordas – lietuviui Virgilijui Aleknai – 69,89 m.

Lietuva Tokijo žaidynėse ir toliau lieka neiškovojusi nė vieno medalio. Arčiausiai apdovanojimų pakylos buvo moterų porinės dvivietės valties įgula – Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė iškovojo 4 vietą, Mindaugas Griškonis vienvietės valties irklavimo finale užėmė 6 vietą, o Danas Rapšys 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale liko paskutinis, aštuntas.

Estijos sąskaitoje kol kas yra vienas aukso ir vienas bronzos medaliai, o Latvijos – vienas aukso medalis.

Liepos 23 dieną startavusios Tokijo olimpinės žaidynės baigsis rugpjūčio 8 dieną.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA