Kauno rajono pakraštyje, šalia Karmėlavos kapinių esančiame miško masyve sklypą įsigijusi bendrovė „Aeternum LT“ planuoja krematoriumo statybas. Žinia apie verslininkų ketinimus neramina vietos gyventojus, jie baiminasi prasidėsiančios oro taršos ir automobilių srauto, nes veikiant trims kremavimo linijoms per dieną bus galima atlikti iki 36 kremacijų.
Kauno rajone, Vainatrakio kapinėse turėtų iškilti dar vienas krematoriumas, jį statys Kauno miesto savivaldybės valdoma bendrovė „Kapinių priežiūra“. Taip pat du krematoriumai turėtų iškilti Klaipėdoje, o vienas – Vilniuje.
Krematoriumui statyti pasirinko miško laukymę prie kapinių
Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje miško masyve prie didžiausių regiono kapinių turėtų iškilti krematoriumas. Jį statyti ketinančios bendrovės „Aeternum LT“ direktorius Stasys Kisielius investicijų sumos atskleisti nenorėjo, jo teigimu – šiuo metu vyksta projektavimas ir dokumentacijos derinimas.
„Krematoriumui rasta iš tiesų puiki vieta – šalia kapinės, aplinkui nėra jokių gyventojų. Pats krematoriumas tarsi susilies su gamta, pastatas aukštės į miško pusę. Tokia ir idėja, kad iš dulkių kilę, dulkėmis ir virsime, susiliesime su gamta“, – portalui „Delfi“ sakė uždarosios akcinės bendrovės „Aeternum LT“ direktorius bei akcininkas S. Kisielius.
Naująjį krematoriumą projektuoja žinomo architekto Gintauto Natkevičiaus vadovaujama komanda. Šis architektas yra suprojektavęs ir pirmąjį bei iki šiol vienintelį šalyje, Kėdainių rajone veikiantį „Lietuvos krematoriumą“, kurį valdo bendrovė „K2 LT“.
Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje planuojamo statyti krematoriumo pajėgumai veikiant vienai linijai – 4 tūkst. 41 kremacijų per metus, o veikiant trims linijoms – 12 tūkst. 123 kremacijų per metus. Per dieną pilnu pajėgumu veikiantis krematoriumas būtų pajėgus pelenais paversti 36 žmonių kūnus.
Vertinant poveikį sveikatai nuspėjo ir vietos gyventojų reakciją
Planuojant statyti krematoriumą buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Jo ataskaitoje nurodoma, kad planuojamas krematoriumas bus statomas taikant šiuolaikinius Europos Sąjungos reikalavimus bei naujausias technologijas.
„Krematoriume numatoma įdiegti šiuolaikinę ir pilnai automatizuotą tiekėjo kremavimo įrangą ir technologinius sprendinius“, – nurodoma dokumente bei teigiama, kad tarša neturėtų viršyti leistinų normų.
Vertinant galimas kliūtis užsimenama apie kitus veiksnius, tokius, kaip asmeninis subjektyvus žmonių nusiteikimas, nes krematoriumo kaimynystė – priimtina toli gražu ne kiekvienam.
„Krematoriumas – objektas, keliantis dviprasmius jausmus. Daugelis vietinių žmonių gali nenorėti šio objekto savo gretimybėje, tačiau pats vietos parinkimas, kuris yra tinkamas tuo aspektu, kad yra nutolęs nemažu atstumu nuo artimiausiu gyvenamųjų statinių, yra pakankamai nuošalus, apsuptas miško, bei netolimoje jo kaimynystėje (nutolusios 700 m atstumu) yra išsidėsčiusios Karmėlavos kapinės“, – rašoma bendrovės „Infraplanas“ parengtame dokumente.
Prognozės, jog vietos gyventojai gali nenorėti krematoriumo kaimynystės iš tiesų išsipildė. Surengus nuotolinį ataskaitos pristatymą sulaukta priekaištų bei klausimų ar tinkamai įvertinta galima tarša, užsiminta apie padidėsiantį automobilių srautą.
Ataskaitoje nurodoma, kad krematoriumui pradėjus veikti per dieną prognozuojamas 214 automobilių srautas, kuriais vyktų darbuotojai bei klientai.
Panoro susitikti su Kauno rajono meru
„Žmonėms kilo daug abejonių bei klausimų. Todėl sutarta organizuoti bendruomenės atstovų ir Kauno rajono mero susitikimą, kuriame tikimės išgirsti visus atsakymus“, – portalui „Delfi“ sakė Karmėlavos seniūnijos seniūnė Violeta Armolaitienė.
Valdininkė užsiminė, kad šalia esančių Karmėlavos ir Ramučių gyvenviečių žmonės į verslininkų siekius statyti krematoriumą žvelgia gana jautriai, nes ši vietovė pakankamai kenčia dėl pramonės plėtros. Šalia – Kauno Laisvoji ekonominė zona su gamyklomis ir šiukšlių deginimo jėgaine, dvoką skleidžiančiu atliekų tvarkymo centru.
Jau kuris laikas Ramučių gyventojai kenčia nepatogumus dėl pagrindine gatve vykstančio krovininio transporto. Karmėlavoje veikia ir Kauno oro uostas, šalia įsikūrusios kapinės, piko valandomis vykstant į Kauną arba iš formuojasi transporto grūstys.
Karmėlavos seniūnė vylėsi, kad gavus visus atsakymus į klausimus vietos gyventojai galės susidaryti pilną vaizdą apie tai, kokia veikla krematoriume bus vykdoma ir koks numatomas poveikis aplinkai.
Ji taip pat užsiminė, kad nei Kauno rajono meras, nei seniūnija nėra pajėgi stabdyti investicijų, jeigu viskas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Konkrečių investicijų dar neatskleidžia
Prie Karmėlavos kapinių esančiame miško masyve įsigytame sklype krematoriumą statyti norinčios bendrovės „Aeternum LT“ direktorius bei akcininkas S. Kisielius vietos gyventojų nuogąstavimus dėl galimos taršos vadino nepagrįstais.
„Eilinio namo židinys be filtro daug daugiau dūmina ir skleidžia kvapo, nei šiuolaikinės kremavimo linijos. Iš tiesų į aplinką išeina tik karštas oras ir garai, visa kita yra surenkama ir išvaloma. Ruošiamės susitikimui su bendruomene, pateiksime visus atsakymus į klausimus“, – kalbėjo verslininkas bei tikino kol kas pasigedęs konstruktyvių argumentų „prieš“.
Bendrovės „Aeternum LT“ vadovas minėjo, kad krematoriumas turi kažkur įsikurti, jo įsitikinimu vieta parinkta beveik ideali – laukymė miške, šalia didžiausių Kauno regiono kapinių.
Tiesa, statyboms parinkta vieta nėra jau tokia atoki, kaip galėtų atrodyti. Iki Karmėlavos gyvenvietės, kur įsikūrę 2 tūkst. 886 žmonės, mirusiųjų kremavimo vieta būtų nutolusi apie 0,9 kilometro atstumu. Netoliese ir Pelenių kaimas, kuriame gyvena 82 žmonės.
Verslininko vertinimu vienas didžiausių privalumų būtų konkurencijos sukūrimas iki šiol vieninteliam šalyje krematoriumui. Kai kurios ritualinių paslaugų bendrovės palaikus kremuoti gabena į Lenkiją, kur ši paslauga kainuoja ženkliai pigiau, tačiau reikia laukti eilėse. Pasak S. Kisieliaus, pastačius krematoriumą šios problemos iš dalies išsispręstų.
Kokias sumas ketinama investuoti į naująjį krematoriumą bendrovės „Aeternum LT“ vadovas bei akcininkas S. Kisielius nenorėjo įvardinti. Jis sakė, kad tai bus lietuviškos kilmės investicijos, o kalbėti apie konkrečias sumas projektavimo stadijoje yra kiek anksti.
Bijo, kad miške įsikūręs krematoriumas netaptų milžiniško gaisro židiniu
Labiausiai krematoriumo statyboms nepritaria vietos Ramučių gyventojų bendruomenė, atstovaujama piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ vadovės Gretos Varnaitės–Venskienės.
Portalui „Delfi“ ji teigė, kad Ramučių ir Karmėlavos gyventojai pakankamai kenčia dėl didžiulių transporto srautų, Kauno Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje vykstančios pramonės plėtros, tad dar vieno taršaus objekto, šiuo atveju – krematoriumo žmonėms tikrai nereikia.
„Už kapinių yra Pelenių gyvenvietė. Pro tą krematoriumą kasdien važiuos žmonės į darbus, veš vaikus į mokyklas, o jis stovės prie pat gatvės. Jie turės gėrėtis žinodami, kad kažkas ten deginama. Tai visai ne tie objektai, kuriuos bendruomenė pageidautų turėti aplinkui“, – sakė G. Varnaitė–Venskienė.
Aktyvi moteris sakė, jog sprendimas statyti krematoriumą viduryje miško yra visiškai netinkamas, nes kyla gaisrų pavojus.
„Karštas kaminas 110 laipsnių temperatūroje, kiaurą parą 850 laipsnių krosnis veikia. Gerai, jeigu viskas gerai. O jeigu maža žiežirba? Ar suvokiate, kas bus su eksponentiniu gaisru miške?“, – kalbėjo aktyvistė.
G. Varnaitė–Venskienė svarstė, kad planuojant ūkinę veiklą miške būtina įvertinti ir jos santykį su gamta, o pavojų gali kelti ne tik iš kamino kilsiantys karšti dūmai, bet ir atsisveikinti su artimaisiais atvykę gedėtojai.
„Atvyksta žmonės, kurie galbūt yra susinervavę, jie rūko, jie numeta žiežirbą, o miškas – šalia. Čia reikia proto turėti, kad tokį objektą statyti tokioje vietoje. Mes tam nepritariame ir nepritarsime visiems taršiems objektams“, – portalui „Delfi“ sakė G. Varnaitė–Venskienė.
Vietos aktyvistė taip pat sakė pasigendanti Kauno rajono savivaldybės pagalbos kovojant su verslo įmonėmis, kurių dėl taršos ar kitų veiklos ypatumų nepageidauja jos atstovaujama dalis vietos gyventojų.
„Labai gaila, kad mūsų pozicija nepalaikoma, arba palaikoma tik tada, kai sutampa mūsų ir jų norai“, – sakė G. Varnaitė–Venskienė.
Kitų bendruomenių atstovai į verslininkų norą statyti krematoriumą žvelgia daug nuosaikiau. Ramučių bendruomenės atstovas Arūnas Kmieliauskas sakė pasitikintis šiuolaikinėmis technologijomis, tad netikintis, kad pradėjęs veikti krematoriumas galėtų tapti taršos šaltiniu. Jo vertinimu, kur kas rimtesnė problema yra per miestelį nuolat kursuojantis sunkiasvoris transportas.
Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centras „Židinys“ atstovė Elena Zavodskienė minėjo girdėjusi netoliese gyvenančių žmonių nepasitenkinimą ne itin smagia kaimynyste bei sakė pasigendanti išsamesnės informacijos apie šį projektą.
Rinkos lyderiu siekia išlikti Kėdainių veikiantis krematoriumas
Šiuo metu šalyje veikia vienintelis „Lietuvos krematoriumas“, įsikūręs Kėdainių rajone. Jį valdo lietuviško kapitalo įmonių grupė „K2 LT“.
„Šiai dienai mūsų pajėgumai – 10 tūkst. kremavimų per metus, pernai atlikome apie 7,6 kremacijų, šiais metais gal pasieksime 8 tūkst. Ši paslauga metai iš metų populiarėja, todėl esame pasirengę statyti ir trečiąją liniją, nes matome bendrą augantį poreikį ir esame pasiruošę jį užtikrinti“, – sakė krematoriumą valdančios akcinės bendrovės „K2 LT“ direktorius Bernardas Vilkelis.
Įdiegus dar vieną, trečiąją kremavimo liniją Kėdainių rajone veikiantis krematoriumas per metus galės pelenais paversti iki 15 tūkst. žmonių palaikų.
„Per metus Lietuvoje miršta 40 tūkst. žmonių. Kiek oficialiai žmonių kremuojama, deja, tokios statistikos nėra. Mes savo skaičius skelbiame, tačiau nežinoma, kiek laidojimo įmonės išveža žmonių kremuoti į Lenkiją, Latviją. Manome, kad užimame 70 – 80 proc. rinkos“, – sakė B. Vilkelis.
Kalbėdamas apie planus statyti naujus krematoriumus „K2 LT“ direktorius sakė, jog šioje srityje verslininkai mato tam tikras galimybes pakonkuruoti.
Anot B. Vilkelio, jis įžvelgia lokalių krematoriumų perspektyvą, kur būtų galima toje pačioje vietoje teikti ir atsisveikinimo su velioniu, ir kremavimo paslaugas. Į šią nišą „K2 LT“ žengti neketina, o plėtrą planuoja Kėdainiuose.
„Mes orientuojamės tik į kremavimą Kėdainiuose, todėl norėdami įmonėms pasiūlyti konkurencingas kainas ir patogų kremavimo laiką savo veiklą koncentruojame vienoje vietoje“, – sakė „Lietuvos krematoriumą“ valdančios bendrovės direktorius.
Savo krematoriumą statyti ruošiasi ir Kauno savivaldybė
Populiarėjant kremavimo paslaugoms Klaipėdoje turėtų iškilti du krematoriumai, Vilniuje – vienas, dar vieną, jau minėtą, norima statyti Kauno rajone, šalia Karmėlavos kapinių.
Į konkurencinę kovą su privačiu verslu stos ir Kauno miesto savivaldybė, per savo kontroliuojamą bendrovę „Kapinių priežiūra“ ketinanti statyti krematoriumą Kauno rajone, Vainatrakio kapinių teritorijoje.
„Šiuo metu yra rengiama medžiaga techninio projekto rengimo, statybos darbų ir jų priežiūros pirkimo konkursui. Projektiniai pasiūlymai yra parengti, Kauno rajono savivaldybė juos patvirtino, iš mirties taško tikrai pajudėta, yra planas su terminais, kurio laikantis judame į priekį“, – portalui „Delfi“ sakė Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna.
Kalbėdamas apie konkurenciją su privačiu verslu jis sakė, kad savivaldybės įmonė nėra tokia lanksti kaip privati, tačiau gali veikti taikydama kitus kriterijus. Vienas jų – nesiekti maksimalaus pelno, o savivaldybės tarybai nusprendus – taikyti įvairias lengvatas ar nuolaidas.
„Tradicijos keičiasi, rodo, ką reikia daryti, todėl turime šią paslaugą teikti. O kas laimės, čia jau padiktuos rinka“, – sakė R. Čėsna.
Kiek kainuos krematoriumo statyba bendrovės „Kapinių priežiūra“ vadovas atsakyti dar negalėjo. Jo įsitikinimu, didžiąją kainos dalį sudarys kremavimo įranga, kuri svyruoja nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų ir daugiau.
Dar vieną krematoriumą norėta statyti ir pačiame Kauno mieste, Taikos prospekte. Tačiau šiems planams kelią užkirto miesto savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą, kuriuo iš esmės uždrausta ši veikla mieste. Nebent verslininkams pavyktų rasti statybai vietą, nuo kurios 1 kilometro spinduliu nebūtų pastatų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
