Pakeliui su Nemunu: vieno vakaro maršrutas į Vilkiją, keltu į Zapyškį ir atgal į Kauną | Kas vyksta Kaune

Pakeliui su Nemunu: vieno vakaro maršrutas į Vilkiją, keltu į Zapyškį ir atgal į Kauną

R. Kerdokaitės nuotr.

Atostogų, kai vasarą galime keliauti toliau už Kauno, turime vos kelias savaites, todėl publikacijų ciklas „Pakeliui su Nemunu“ skirtas tiems, kurie net likę Kaune nori ir gali laisvalaikį leisti įdomiai – keliaudami ir patirdami netikėtų įspūdžių 100 km spinduliu aplink Kauną. Pradžiai siūlome vieno vakaro maršrutą į Vilkiją, keltu į kitą Nemuno pusę, grįžtant į Kauną pro Zapyškį ir Obelynę. Šį maršrutą drąsiai galite pasirinkti ir po darbų paprastomis savaitės dienomis ar savaitgalio dieną. Užtruksite vos 4 valandas, bet garantuojame – pamatysite tikrai daug.

Pakeliui su Nemunu kryptimi publikacijos bendraautorės – žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė ir gidė fotografė Ramunė Kerdokaitė keliavo praėjusį šeštadienį, kuomet Vilkijoje vyko miestelio šventė, tad eilinę darbo dieną vargu, ar Vilkijoje užtiksite tokį šurmulį, kokį užfiksavome foto reportaže. Atvirkščiai, po miesto triukšmo ir ūžesio ant Nemuno kranto šalia upių perkėlos įrengtame garsiam džiazo trimitininkui ir dainininkui Luisui Armstrongui dedikuotame skvere galėsite ne tik atsipūsti, bet ir romantiškai pasivaikščioti bei pasiklausyti iš garsiakalbių sklindančių L. Armstringo atliekamų populiarių džiazo melodijų.

Tiesa, ne visi jas moka surasti. Tad sufleruojame – ieškokite paminklinių bokštelių ir juose esančio mygtuko, kurį paspaudus pasigirsta vis kita šio visame pasaulyje garsaus atlikėjo muzika. O kodėl ji skamba būtent Vilkijoje, paklausite? Apie tai taip pat papasakosime.

Jau suintrigavome šiai trumpai išvykai už Kauno? Taigi, pradėkime nuo pradžių.

 L. Armstrongo aikštė Vilkijoje
Kad pasigirstų melodija, reikia paspausti mygtuką/ R. Tenio nuotr.

Pirma stotelė – Vilkija

Iš Kauno rekomenduojame išvykti prieš 18 val., nes pasirinkę ankstesnį laiką dėl Kaune vykdomų rekonstrukcijų rizikuojate patekti į automobilių spūstis, nors jos vasarą ir gerokai sumažėjusios, bet vis tiek geriau nerizikuoti. Jei baigiate darbus šiek tiek ankstėliau, geriau skirkite laiko apsirūpinti užkandžiais į kelionę arba sočiai pavakarieniaukite prieš išvykdami, nes vietovėse, kuriomis važiuosite vargiai rasite padorių vietų pavalgyti. Užtat vaizdingų aikštelių surengti nedidelį pikniką – nors vežimu vežk.

Išvykę iš Kauno apie 18 val., Vilkiją pasieksite vos per pusvalandį – Kauną nuo Vilkijos skiria 32 kilometrai. Jei esate nusiteikę ilgesniems sustojimams, tik įvažiavę į Vilkiją galite stabtelėti aikštelėje kairėje pusėje pasigrožėti Nemuno kilpomis. Arba pakilti į kalną iki Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios, kurioje panašiu metu antradieniais – penktadieniais baigiasi vakaro Šv. Mišios, todėl jums gali pasisekti užeiti ir į šventovės vidų ir apžiūrėti savo akimis autentiškus medžio altorius ir jų drožinius, taip pat rekomenduojame atkreipti dėmesį į bažnyčioje sumontuotus garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagamintus vargonus. Iš šioje bažnyčioje esančių vertybių į kultūros vertybių sąrašą yra įrašyti: originalus klauptas bei paveikslai „Nukryžiuotasis“ bei „Šventoji Šeima“. Pasidairykite šių kūrinių.

Jei neužsuksite į bažnyčios vidų, šventoriuje galite apžiūrėti memorialinį akmenį su prezidento Valdo Adamkaus bareljefu, kuris sukurtas ir pastatytas kaip padėka V. Adamkui už nuopelnus gamtosaugai. Prezidentas yra visuomeninio sambūrio „Gerumo ąžuolas“ garbės narys, Vilkijoje auga jo pasodintas ąžuoliukas.

Dar vienas vertas dėmesio objektas, dėl kurio verta atvažiuoti iki bažnyčios – tai čia įrengta nedidelė apžvalgos aikštelė, į kurią užkopę galėsite pasigrožėti įstabia Nemuno kilpų panorama.

Vilkijoje atsiveria įstabios Nemuno kilpų panoramos/ R. Tenio nuotr.

 

Kas sieja L. Armstrongą su Vilkija?

Pasidairėme ir keliaujame žemyn, link jau aprašytojo L. Armnstrongo skvero, garsiam džiazo virtuozui dedikuoto paminklo ir perkėlos per Nemuną. Kaip jau minėjome anksčiau, skvere galite ne tik romantiškai pasivaikščioti, bet ir surengti nedidelį pikniką, jei nespėjote pavalgyti Kaune, o po darbų jau „žarną žarną ryja“. Tik, dėmesio, jei norite spėti persikelti į kitą krantą, paskutinis kelto reisas iš Vilkijos išplaukia 20.15 val.!

O kol klausotės vienos iš aprašytųjų L. Armstrongo melodijų, pasakojame, kaip gi šis visame pasaulyje garsus muzikantas susijęs su Vilkija. Visų pirma turime žinoti, kad iki Pirmojo Pasaulinio karo net 80 proc. Vilkijos gyventojų sudarė žydai, prieš Antrąjį Pasaulinį karą žydų jau buvo pusė gyventojų, nes tuo metu nemažai jų emigravo į užsienius. Tarp jų – ir tokie mažai kam žinomi žydai sutuoktiniai Leiba ir Tilė Karnovskiai, kurie XIX a. pab. patraukė į JAV, jų namais tapo Niujorkas, vėliau Naujasis Orleanas. Būtent šie žmonės tapo labai svarbūs L. Armstrongo gyvenime, nes tapo jo įtėviais ir užaugino kartu su savo 10 vaikų, kaip vieną iš savų.

Istorinių šaltinių duomenimis, Leiba (vėliau Luisas) Karnovskis gimė Vilkijoje 1864 m., nors tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad ir būsimoji jo žmona Tilė Kaufman gimė Vilkijoje. Išvykusi į JAV, šeima užsidirbdavo rinkdama, rūšiuodama ir pardavinėdama atliekas. Čia jie ir sutiko vos 7 m. amžiaus L. Armstrongą, kuris iki to laiko gyveno su senele, nes tėtis jį paliko vos gimusį, o mama vertėsi prostitucija, kad galėtų išlaikyti šeimą.

Berniuko buitis buvo itin skurdi, tad vaikas maisto ieškodavo šiukšlynuose. Manoma, kad Karnovskiai su mažuoju ir susitiko viename Naujojo Orleano šiukšlyne, o pastebėję jo polinkį į muziką, nusprendė jį globoti. Vaiku rūpinosi kaip savu, auklėjo, davė darbo: kartu su Karnovskių sūnumis jis rinko butelius, iš vagonų krovė anglį. Būtent Karnovskiai globotinį paragino lavinti muzikinius gebėjimus: pamatę jo polinkį į muziką, davė pinigų nusipirkti pirmąjį instrumentą – kornetą, padrąsino dainuoti.

Apie ryšį su litvakų Karnovskių šeima L. Armstrongas rašo prisiminimuose „Liudijimas apie Karnovskius“, ten jis mini: „Jie pamatė, kad kažkas yra mano sieloje“.

Vat tokios tos įstabios Lietuvos žydų – litvakų istorijos, kurios vyksta visai šalia mūsų – Vilkijoje.

 L. Armstrongo aikštė Vilkijoje
Čia užfiksuota L. Armstrongo vaikystės istorija/ R. Tenio nuotr.

Persikėlimas keltu „Vilkynė“

Pagaliau mūsų trumpoje išvykoje į Vilkiją – smagiausia dalis! Kėlimasis keltu Nemunu į kitą krantą. Kaip jau minėjome, paskutinis keltas į kitą krantą iš Vilkijos išplaukia 20.15 val., o jei sumanysite šiuo maršrutu keliauti atvirkščiai, tai iš ano kranto paskutinis reisas yra 20.30 val. Nesvarbu, kiek kartu keliaus keleivių, už automobilio perkėlimą reikės mokėti 5 eurus, o jei keliautumėte be automobilių, kaina būtų 1 euras asmeniui, tiek pat ir keliaujantiems dviračiu. Ryte keltas pradeda veikti 7 val., o papildoma informacija teikiama tel. +370 675 36900.

10-15 minučių ir jūs jau kitame krante. Mūsų skaičiavimais, šiuo metu yra 20 val. 30 min. Tai lekiam į Zapyškį! Ypač paskubėti verta, jei vis dar giedra ir norite pamatyti vakaruose į Nemuną besileidžiančią saulę.

Iki Zapyškio tėra 16 kilometrų, bet „gmaps“ skelbia, kad nuo perkėlos iki Zapyškio užtruksite pusvalandį – tebūnie.

Stabtelėjimas Zapyškyje itin vertas „grieko“, jei diena saulėta, be debesėlių – tai galite stebėti vieną gražesnių įmanomų saulėlydžių, kuris beveik nenusileidžia šiam reiškiniui prie jūros. Mat Nemuno kryptis maksimaliai į vakarus, tada ir saulė leidžiasi praktiškai į jūrą, o romantiškai prisėdus ant terakotos suolelio ar ant dekučio ant Nemuno kranto smagu pasvajoti apie buvusias ar dar laukiančias atostogas prie jūros.

Jei nespėjote paužkandžiauti Vilkijoje, suolelis prie Zapyškio bažnyčios – itin tiks nedideliam piknikui bei pasigrožėti Senąja Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kuri yra viena seniausių šventovių Lietuvoje.

Paskutinis kelto reisas iš Vilkijos į kitą krantą 20.15 val./ R. Tenio nuotr.

Skubantys spės ir į Obelynę

Saulė vasarą leidžiasi apie 21.30 val., tada net nelaukiant, kol pasislėps paskutinis jos spindulys, dar galima suspėti bent trumpam užsukti į Obelynės sodybą Ringauduose. Tai profesoriaus Tado Ivanausko vasaros rezidencija, šalia kurios jo paties rankomis sodintas obelų sodas ir itin retų augalų parkas. Sodybos prieigos vasaros metu gali būti lankomos iki 22 val. Nors laiko vakaro pasivaikščiojimui bus likę tikrai visai nedaug, tačiau paslaptingas parko vaizdas dar spės padaryti įspūdį ir galbūt paskatins susiruošti į T. Ivanausko Obelynės sodybą specialiai išvykai.

Nekantriausiems galime tik patarti surasti itin retą visai šalia sodybos gyvenamojo namo augantį medį – dviskiautį ginkmedį, kurį neabejotinai sodyboje pasodino pats profesorius. Sako, šio medžio lapai ypatingi, nes primena žmogaus pirštų antspaudus – nėra antro medžio su tokiu pat lapo raštu.

Jei paskubėsite, apie 22.30 val. jau būsite namuose. Viso nuvažiuosite 68 km, o kelyje užtruksite apie 1,5 val. Laukite tęsinio – jau netrukus kviesime aplankyti Gelgaudiškio dvarą.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA