Aplenkti viruso nespėjome: prognozuoja, kad rudenį pasitiksime su 1 tūkst. COVID-19 atvejų – Kas vyksta Kaune

Aplenkti viruso nespėjome: prognozuoja, kad rudenį pasitiksime su 1 tūkst. COVID-19 atvejų

delfi.lt / Dainora Karklytė 2021/07/22 13:19
Vakarinis Kauno gyvenimas
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius teigia, kad naujų koronaviruso atvejų šalyje statistika yra nestebinanti – plintant viruso atmainoms, jau rudens pradžioje, pasak jo, galime fiksuoti 1000 atvejų ribą peržengiančius skaičius. Todėl, pažymi ekspertas, valdžia turi aiškiai komunikuoti, kas laukia dėl to, kad dalis žmonių nesiskiepija.

Ketvirtadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad praėjusios paros naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičius yra 193.

„Vyksta 70-80 proc. savaitinis augimas, tai ir skaičiai atitinka augimą. Mes turime delta variantą, kuris daug labiau plinta, mes tai stebėjome kitose šalyse, dabar jis atėjo į Lietuvą. Jei niekas nesikeis, atvejų skaičiai ir didės – visada yra maža galimybė, kad čia yra pasvyravimas, bet čia galime, man atrodo, tai pamiršti.

Atvejai augs, dabar turime apie 100 atvejų vidurkį per savaitę, galime iki rugsėjo, paskutinę rugpjūčio savaitę, jei skaičiuojame grynai aritmetiškai, sulaukti ir virš 1000. (…) Tiesiog taip veikia eksponentinis augimas“, – paaiškino matematikos mokslų daktaras.

Todėl, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, situaciją būtina atidžiai stebėti ir vertinti, kokio masto gali toliau būti ligoninių užsipildymas.

„Turint vakcinavimą, jis turėtų būti mažesnis. Klausimas, kiek mažesnis ir kiek mes turime laiko. (…) Žiūrint į praėjusių metų duomenis, tai per tris mėnesius, oficialiais duomenimis, susirgo apie 100 tūkst. žmonių, neoficialiais galime sakyti daugiau, ir to užteko, kad ligoninėse būtų per 2 tūkst. pacientų.

Jei mes dabar turime vakcinacijos poveikį – maždaug pusė mūsų populiacijos vakcinuota, tai grubiai šnekant, galima skaičiuoti, kad mums reikia dvigubai daugiau žmonių, kad sugeneruotų tokius pačius skaičius“, – sakė mokslininkas.

Tokį skaičiavimą, kaip pateikė pavyzdį V. Zemlys-Balevičius, atliko ir Jungtinė Karalystė. Jie spėja, kad ligoninės jiems nebebus perpildytos, tačiau vakcinavimo procentas ten yra aukštesnis.

„Tokie yra žaidimai su skaičiais. Reikia turėti omenyje, kad yra nemažai neapibrėžtumo – aš čia paskaičiavau „ant pirštų“. Norint suskaičiuoti tiksliai, yra daugiau neapibrėžtumo, dėl to reikia sekti situaciją ir atitinkamai priimti sprendimus“, – teigė ekspertas.

Vaidotas Zemlys-Balevičius / DELFI nuotr.

Aplenkti viruso nespėjome

Paklaustas, ar dabartinės tendencijos iš esmės rodo, kad mes „nespėjome“ aplenkti viruso, V. Zemlys-Balevičius tai patvirtino ir palygino situaciją su gerai žinoma analogija.

„Nespėjome. Virusas mus užklupo kaip kelininkus žiema. Eilinį kartą. Jau daugiau nei pusantrų metų yra virusas, bet vis užklumpa netikėtai. Jei imsime tą pačią analogiją su kelininkais ir žiema, tai pastaraisiais metais Vilniuje jau buvo sutvarkyta, tiesiog šiuo atveju reikia sekti orų prognozes ir priimti atitinkamus sprendimus. Su kovidu lygiai tas pats. Deja, tos pamokos, panašu, bus išmoktos skaudžiai“, – pripažino mokslininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dalis gyventojų nesiskiepija ir jų neįtikina jokie argumentai.

„Deja, žmogus geriausiai išmoksta asmenine patirtimi. Praėjusiais metais aš galbūt buvau optimistiškesnis, galvojau, kad virusą gal galime sulaikyti. Aišku, mes dabar turime vakcinaciją. Tai populiacijos persirgimas neatrodo taip baisiai – dabar tikriausiai strategija turėtų būti ištempti visą susirgimų procesą, kad visi persirgtų ir ligoninės nebūtų perpildytos“, – svarstė V. Zemlys-Balevičius.

Siūlo komunikuoti aiškiai: verta grįžti prie Galimybių paso

Kalbėdamas apie dar vieną karantiną, ekspertas pabrėžė, kad jo niekas nenori – nei valdžia, nei žmonės, tad, pasak duomenų mokslininko, nenorint įvesti karantino, kontaktus galima mažinti vėl įgalinant Galimybių pasą.

„Būtų gerai, kad tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Vyriausybė pasakytų aiškiai, koks dabar yra planas. Ką galime daryti? – Grąžinti Galimybių pasą, nes kontaktų mažinimas vis dėlto esmė valdant šią epidemiją“, – kalbėjo „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas.

Galimybių pasas
Galimybių pasas / R. Tenio nuotr.

V. Zemlys-Balevičius pateikė paprastą pavyzdį.

„Mes turime dvi populiacijos dalis: vieną, kuri ženkliai mažiau skleidžia virusą, tai vakcinuotieji, ir tą, kuri virusą skleidžia labiau bei jų susirgimo skaičiai bus tokie patys. (…) Mes turime mažinti kontaktus tų, kurie gali įpūsti tą didžiulę ugnį ir palaikyti tą plitimą. Galimybių pasas yra priemonė, kuri leistų tai daryti“, – paaiškino jis.

„Visų pirma turime apsaugoti žmones, kurie turi daugiausia kontaktų – visos kontaktinės veiklos. O tada visi kiti žmonės turi patys saugotis, bet jeigu mes kalbame apie rizikas, kuri nevakcinuotiems yra didesnė, reikia sudaryti paskatas, kad nevakcinuoti žmonės vakcinuotųsi arba kad jie neturėtų galimybių skleisti tą virusą“, – tęsė specialistas.

Visą krizės valdymą jis įvardijo kaip žaidimą su tikimybėmis.

„Reikia atsižvelgti, kad žmonės į visus sprendimus turi savo reakciją ir kartais, tikėdamasis vienos reakcijos, gali gauti visiškai kitą. Čia jau atsiranda psichologija, bet tai yra kitų žmonių laukas. Faktas yra tas, jog turi iškomunikuoti, kad žmonės suprastų, kas mūsų laukia bei kaip jie gali apsispręsti, kad to nebūtų, tada ženkliai ramiau jie tai priima“, – pridūrė V. Zemlys-Balevičius.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
VERSLAS
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA