Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė pataisas, kurios susiaurina neteisėtų migrantų teises, pranešė Prezidentūra. Kartu šalies vadovas pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir atkreipia Seimo dėmesį, kad šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu.
„Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme. Tačiau šiuo metu didesnis pavojus būtų turėti „skylėtą“ politiką nelegalios migracijos atžvilgiu. Šiuo metu geriau turėti tokį įstatymą, nei neturėti jokio reguliavimo, numatančio priemones ekstremaliai situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija suvaldyti. Tai siųstų visiškai nepriimtiną signalą migracijos kilmės šalims“, – sako prezidentas.
Prezidentūros pranešime nurodoma, kad daugiausia abejonių šalies vadovui kelia tai, jog privalomai ikiteismine tvarka užsieniečio skundą išnagrinėjusio Migracijos departamento sprendimas yra vykdomas iš karto, tokiu būdu pažeidžiamas prieglobsčio prašytojo negrąžinimo principas, t. y. kad asmuo negali būti grąžintas į jo kilmės ar trečiąją šalį, neįsitikinus jo saugumu.
Pažymima, kad pataisomis taip pat visam laikui iš prieglobsčio prašytojų atimta teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacine tvarka, nepaisant to, kad Konstitucija neleidžia įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kuris paneigtų galimybę peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir ištaisyti galimas teismo klaidas.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis sutrumpintos prieglobsčio prašymo procedūros, taip pat apribotos kai kurios neteisėtų migrantų teisės, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus.
Teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai dėl neužtikrintos teisės į apeliaciją, sulaukus neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis dieną prieš tai pareiškė, kad pataisomis migrantų teisės „išmestos į šiukšlių dėžę“, tačiau šalies vadovas atsargiai vertina veto galimybę dėl Seimo galimybių susirinkti neeilinei sesijai.
Šalies vadovas antradienį prieš priimdamas sprendimą, ar pasirašyti pataisas, jas aptarė su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.
Parlamento vadovė teigė prezidentui pažadėjusi, kad parlamentas prie pataisų peržiūros bet kokiu atveju grįš rudens sesijoje.
„Aš iš savo pusės pasakiau, kad rudenį bet kokiu atveju grįšime prie šio įstatymo peržiūrėjimo ir manau, kad tas pažadas gali tapti svarbiu argumentu nevetuojant“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
Veto atveju, jos vertinimu, valdantieji būtų turėję inicijuoti neeilinę sesiją, kuri greičiausiai galėtų būti sušaukta kitą savaitę.
Liepą 1,5 tūkst. migrantų
Per parą, t. y. visą antradienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 70 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius perkopė pusantro tūkstančio ir iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį buvo 1 567. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 228 neteisėti migrantai.
Tarp visų 70 sekmadienį sulaikytų užsieniečių 62 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus. Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus, rašoma VSAT pranešime žiniasklaidai.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį bandė patekti 2 228 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 27 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Liepą pasieniečiai sulaikė 1 567 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 215. Taip pat sulaikyti 182 Kongo, 123 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 573. Šalčininkų rajone sulaikyti 498 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Ignalinos – 379, Varėnos – 360, Švenčionių – 190, Lazdijų – 146. Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
