Naujausios apklausos rodo, kad krinta valdančiųjų reitingai. TS–LKD atsidūrė trečioje vietoje, tai rodo „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa. Krito ir premjerės Ingridos Šimonytės populiarumas. Į antrą vietą išsiveržė LSDP, o į pirmą – LVŽS. Vėl pakilo Gitano Nausėdos populiarumas. Politologai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ svarstė, ką reiškia pokyčiai ir kokius prastus signalus tai siunčia partijoms.
Kodėl auga Nausėdos vertinimas?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sutiko, kad šalies vadovo G. Nausėdos augantis reitingas galėtų būti siejamas ir sveikinimu „Šeimų maršui“.
„Prezidento reitingo pakilimą aš dar siečiau su tuo, kad jis paskutiniu metu yra pagrindinis žiniasklaidos aptariamų temų sąraše objektas. Daugiausiai apie jį kalbama. Ir kritikuojamas jis, ir giriamas, įvairiai. Visa tai sukelia tam tikrą ažiotažą aplink prezidentą ir tokiu būdu jo reitingas kyla“, – teigė politologas L. Bielinis.
Politologas kalbėjo, jog ilgalaikės reitingų tendencijos priklauso nuo realių darbų, sėkmingo jų įgyvendinimo.
„Natūralu, kad prezidentas siekia tokius dalykus suplanuoti, tiek užsienio politikoje, tiek vidaus. Ne viskas sekasi, tačiau tokia veikla yra. Tačiau šiuose trumpalaikiuose vertinimuose didžiąja dalimi reitingą ir vertinimą nulemia ne įspūdingi darbai, o kalbėjimas apie tą žmogų“, – aiškino L. Bielinis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas Vytautas Dumbliauskas svarstė, kad šalies vadovo reitingai galėjo kilti ir dėl išsakytos dalies visuomenės pozicijos.
„Spėčiau, kad prezidentas G. Nausėda geriau įsigilino į mūsų visuomenę ir mūsų visuomenės nuotaikas. Manyčiau, kad čia šokiravo ta Seimo dalis, kuri skubino priimti tuos dar diskutuotinus projektus. Tai parodė, kad mūsų visuomenė dar nėra tam pribrendusi ir pasiruošusi. Ir prezidentas G. Nausėda tą pamatė ir išreiškė tos visuomenės dalies lūkesčius, kuri nėra pasiruošusi tokiems staigiems pokyčiams“, – teigė politologas.
V. Dumbliauskas darė išvadą, kad prezidentas G. Nausėda išgirdo dalies visuomenės nuomonę ir vertybes.
„Jie gi rinkėjai. Su tuo aš siečiau ir Tėvynės sąjungos reitingų mažėjimą“, – Žinių radijo eteryje sakė V. Dumbliauskas.
MRU politologas sutiko, kad kritika ir nepritarimas mainstryminei nuomonei taip pat padėjo kilti G. Nausėdos reitingams.
„G. Nausėda neužėmė kietos pozicijos, o daugiau laviravo, labiau bandė išgirsti abi puses“, – teigė MRU politologas V. Dumbliauskas. Jis kartu sutiko, jog laviravimas tarp skirtingų pozicijų atsipirko G. Nausėdos reitingams.
LVŽS atima TS–LKD elektoratą?
Naujausios visuomenės apklausos turėjo gerokai nuliūdinti didžiausią Seimo frakcija. MRU politologas V. Dumbliauskas laidoje kalbėjo apie šią partiją ištikusią krizę.
„Aš pradėčiau nuo to, kad Tėvynės sąjungą yra ištikusi tapatybės krizė. Jie nežino, ar yra konservatyvi ar liberali. Ir polinkis į liberalumą jai yra pavojingas. Tai būtų trečia liberali partija Lietuvoje, o liberalių rinkėjų tiek nėra“, – aiškią išvadą darė MRU politologas V. Dumbliauskas.
Jis kalbėjo, jog paskutiniai tyrimai jau patvirtino faktą, kad TS–LKD reitingų lentelėje liko trečia.
„Mes visą laiką kalbėdavome, kad valstiečiai paėmė rinkėjus iš socialdemokratų. Bet jei dabar socialdemokratų reitingai kyla ir jie antri, o Tėvynės sąjungos krenta. Tai kyla didelis įtarimas, kad valstiečiai pradeda imti rinkėjus iš Tėvynės sąjungos. Čia yra rimtas pavojaus skambutis Tėvynės sąjungai, nes LVŽS labai greitai nusitvers tų vertybių, kurios domina didelei daliai TS–LKD rinkėjų. Ir jei Tėvynės sąjunga kryps į liberalą pusę, turėsime tokį įdomų faktą, kad jos rinkėjus perims LVŽS“, – laidoje tikino V. Dumbliauskas.
Politologas teigė, kad tendencija yra tikrai negera.
„Man pačiam kaip piliečiui liūdna, kad Lietuvoje nelieka tikros konservatyvios partijos“, – sakė politologas V. Dumbliauskas.
VDU politologas L. Bielinis kalbėjo, jog valdančiąja partija tapusi jėga tampa labai pastebima, jos sprendimai gerai matomi.
„Jie atsakingi už visa tai, kas vyksta. O šiandien natūralu, kad situacija yra labai sudėtinga, pandemija varžo daugelį dalykų. Ir konservatorių veikla Seime, iniciatyvos iš tiesų yra beveidės, grubiai kalbant. Nėra aiškaus strateginio veikimo“, – kritikos TS–LKD pažėrė L. Bielinis.
Jis kalbėjo, jog matomi tik pavieniai politikai, o realiai konservatoriai kaip frakcija ar partija nėra matomi.
„Visuomenė nemato konservatorių kaip struktūros“, – teigė VDU politologas.
Jis teigė, jog to priežastis gali būti ir faktas, kad daugelis partijos veidų užėmė ministrų pozicijas, kad ir pats partijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Tuščioje vietoje pakeitė poziciją
MRU politologas V. Dumbliauskas teigė, jog socialdemokratų reitingo augimas rodo, kad kartais užtenka tik išsirinkti naują vadovą.
„Čia yra pavyzdys vadovėliniams tiesioms – mes studentams aiškiname, kas yra partijos lyderis, tai yra vėliava. Ir Vilija Blinkevičiūtė tapusi partijos lydere, parodė, kad galima žaibiškai tuščioje vietoje, pakeisti poziciją“, – sakė V. Dumbliauskas.
Jis kalbėjo, kad LVŽS liko nuoseklūs, kritikuoja valdančiąją daugumą. Padeda, anot politologo V. Dumbliausko, ir vertybinis Tėvynės sąjungos pasimetimas.
VDU politologas L. Bielinis dar pridėjo, jog LVŽS reitingus gali auginti ir prezidento G. Nausėdos nekritikavimas.
Naujausi reitingai
Šeštadienį skelbiamos apklausos duomenimis, G. Nausėdą teigiamai vertina 63,1 proc. respondentų, gegužę jį teigiamai vertino 61,4 procento apklaustųjų. Antroji pagal populiarumą politikė – naujoji Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, ją palankiai vertino 49 proc. (gegužę – 49,7 proc.).
Trečioje populiariausių Lietuvos politikų reitingo vietoje birželį buvo iš penktosios vietos pakilęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jį teigiamai vertino 43 proc. apklaustųjų (40,1 proc. gegužę).
Premjerė Ingrida Šimonytė pagal populiarumą smuktelėjo iš trečiosios į ketvirtąją vietą – ją birželį palankiai vertino 39,8 proc. gyventojų. Pirmąkart nepalankiai vertinančiųjų dalis viršijo nusiteikusius pozityviai – neigiamai premjerę vertino 41,6 proc. apklaustųjų. Gegužę atitinkamai palankūs ir nepalankūs Vyriausybės vadovės vertinimai sudarė 42,6 proc. ir 39,3 procento.
Valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pagal populiarumą nukrito į trečiąją vietą, juos iš antrosios vietos išstūmė socialdemokratai, pirmieji liko „valstiečiai“, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Jos duomenimis, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už „valstiečius“ balsuotų 15,1 proc. rinkėjų, už socialdemokratus – 13,3 proc., už konservatorius – 11,8 procento. Gegužę atitinkamai „valstiečių“ populiarumas siekė 16,2 proc., socialdemokratų – 10,2, konservatorių – 14,8 proc.
Ketvirtoje populiariausių partijų vietoje buvo Liberalų sąjūdis, už šią politinę jėgą Seimo rinkimuose balsuotų 6 proc. apklaustųjų (gegužę – 6,2 proc.), už Darbo partiją – 5,2 (gegužę – 4,4 proc.), už Laisvės partiją – 2,9 (gegužę – 3,5 proc.).
40 proc. respondentų pareiškė, jog Seimo rinkimuose nedalyvautų arba dar nežino, už ką balsuotų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
