Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, kad dėl plintančios Delta atmainos reikės būti labai atsargiems. Jo teigimu, dabar visomis išgalėmis reikia stengtis, kad žmonės skiepytųsi ir neatmeta galimybės, kad kai kurių profesijų atstovams gali tekti tai daryti privalomai.
Paklaustas, ar dėl karantino Lietuvoje nutraukimo, gali kilti bėdų, jis, visų pirma, paprašė, kad vadintume tai lokdaunu arba visuotiniu šalies „užrakinimu“.
„Dabar po truputį vyksta laisvinimas iš tų visų visuotinių taisyklių. Tačiau nepainiokime karantino su visuotiniais suvaržymais. Tai yra du skirtingi dalykai. Karantinas kaip priemonė gali būti naudojama, kai yra viduriavimo protrūkis arba kokios nors kitos infekcijos vaikų darželyje, ligoninės skyriuje arba operacinėje. Tuomet iš karto yra taikomas karantinas.
Taigi, karantinai gali būti taikomi skyriui, produktui, įmonei, įstaigai, tam tikrai lokaliai teritorijai. Žinoma, gali būti pritaikytas karantinas miestui arba keliems, kartais ir pusei regiono. Tačiau mes taip darėme ir kiaulių maro atveju, jeigu atsimenate afrikinį kiaulių marą.“
V. P. Andriukaitis: pandemija dabar nei suvaldyta, nei pasibaigusi
Jo teigimu, tokiu atveju buvo taikomi kiaulidžių, įstaigų ir teritoriniai karantinai. Tačiau visuotiniai suvaržymai arba lokdaunas yra daug platesnio masto taisyklių, ribojimų ir netgi draudimų rinkinys.
„Aš manau, kad dabar turime žmonėms labai aiškiai pasakyti, jog, deja, pandemija dabar nei suvaldyta, nei pasibaigusi. Akivaizdu, kad Delta atmaina labai plačiai plinta ir jeigu mes, būdami Lietuvoje, manysime, kad mums čia truputį geriau, padarysime labai daug klaidų.
Visai šalia mūsų yra šalys, kuriose ši atmaina dabar labai plinta. Pirmiausia, pas mūsų kaimynus rusus, vidurinėje Azijoje ir kitose Europos valstybėse. Delta atmaina yra labai pavojinga. Taip pat žinome, kad nepasiekėme deramo vakcinacijos lygio. PSO pasiūlė tą skaičių 70 proc., bet mes Lietuvoje net ir jo neturime.“
V. P. Andriukaičio teigimu, kadangi tiek visoje Europos Sąjungoje tokio vakcinacijos lygio nepasiekta, tiek visame Europos regione, tuomet suprantama, kad Delta atmaina gali greičiau plisti ir vasaros laikotarpiu.
„Ji labai išplito Indijoje karštu metu ir tos viruso mutacijos irgi susijusios su orų sąlygomis, ir su kitais dalykais. Taigi, nusiraminti nėra jokio pagrindo, todėl yra du keliai, kurie turi būti labai aiškiai diegiami. Pirma, kiek įmanoma plačiau turi būti skatinamas žmonių aktyvumas vakcinuotis. Dabar tie aktyvūs žmonės, kurie vakcinavosi, jau padarė savo darbą, o liko didelės skirtingų grupių žmonių <…>, kurie to nepadarė.
Taigi, norint dabar turėti saugesnes sąlygas, kad neplistų Delta, reikia vakcinuotis. Antras dalykas, kaip aš minėjau, nereikia manyti, kad negali būti lokalių protrūkių, todėl tie lokalūs karantinai, kur yra daug žmonių, yra tikrai įmanomi.“
Vis dėlto, pasak jo, visuotinio suvaržymo arba lokdauno jau seniai nebereikėjo, mat jis per ilgai Lietuvoje tęsėsi net ir moksline prasme.
„Epidemiologine prasme, lokdaunas ilgiau nei trims savaitėms neturi būti įvedamas. Po to reikia galvoti, ką toliau daryti, o per tą laiką reikia išmokyti visą verslą, visą viešąjį sektorių ir visus žmones suprasti, kad kiekvienas yra atsakingas už rizikos valdymą.
Žmonės ir patys turi išmokti suvokti, kokioje vietoje rizika susirgti yra didesnė ir taip pat neturi būti atšaukiamos tam tikros priemonės: kaukės, fizinė distancija, rankų dezinfekcija, patalpų vėdinimas ir dezinfekcija. Tai lieka ir turi likti. Tai nereiškia, kad reikia įstaigas uždaryti ar neleisti uždaroje patalpoje veikti, tik nustatant ribotą žmonių skaičių arba labai griežtas epidemiologines saugos sąlygas.“
V. P. Andriukaičio teigimu, griežti darbų saugos reikalavimai turi likti ir žmonės turi aiškiai suprasti žinutę, kad reikia vakcinuotis ir strimagalviais nelėkti į didžiulius sambūrius. Taip pat neatmetė galimybės, jog gali prireikti privalomai skiepyti ir kai kurių profesijų atstovus.
„Visiškai akivaizdu, kad yra privaloma vakcinacija ir ji egzistuoja, todėl čia nieko naujo. Ar ką nors čia naujo pasakiau? Jūs turbūt žinote, kad yra profesijų, kuriose privalomas skiepijimas yra būtinas. Pavyzdžiui, stomatologijoje, chirurgijoje, visoje maisto industrijoje ir pan.
Negali sirgdamas atvira tuberkulioze stovėti prie konteinerio ir daryti bandeles arba vynioti picą. Negali, nes gali užkrėsti daugybę vartotojų. Kitaip sakant, yra privalomos patikros ir nustatyti medicininiai režimai. Nežinau, kodėl žmonės to nežino arba negirdi ir nenori suprasti.“
Pasak jo, privaloma vakcinacija ir savanoriška vakcinacija viena kitai neprieštarauja.
„Jeigu savanoriškai galite pasiekti 90 proc. visuomenės, kad ji vakcinuotųsi, tuomet gerai. Jeigu negalite, o epidemiologinė situacija lieka grėsminga, kodėl turite laikyti visą visuomenę grėsmėje, kai yra galimybė privalomai nustatyti sąlygas kada, kur ir kaip vakcinuotis. Kas čia prieštarauja vienas kitam? Kokios čia žmogaus teisės pažeidžiamos?
Tie, kurie apie tai šaukia, rodo savo visišką neišmanymą. Europos Žmogaus teisių teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, kad jeigu iškyla epidemiologinė grėsmė žmonių sveikatai ir kadangi žmogus gyvena visuomenėje, o ne kaip Robinzonas Kruzas negyvenamoje saloje, tai reikia naudoti tai, kas leistų apsaugoti žmonių sveikatą.“
Pašnekovas tikino, kad tiek savanoriškas, tiek privalomas vakcinavimai jau visą amžių yra vykdomi ir ši praktika per tiek laiko yra patikrinta.
Delta atmaina – labai užkrečiama
„Delfi“ primena, kad itin užkrečiamas pandeminio koronaviruso variantas Delta skatina naujus COVID-19 pliūpsnius net ir šalyse, kurių didelė gyventojų dalis yra paskiepyta, o ekspertai perspėja, kad vakcinavimo pastangos yra kritiškai svarbios siekiant suvaldyti šią naują grėsmę.
Vertinant pasaulio mastu, COVID-19 pandemijos tempas lėtėja. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad pastarosiomis dienomis patvirtintų naujų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius buvo mažiausias nuo vasario, taip pat sumažėjo su COVID-19 siejamas mirštamumas.
Vis dėlto naujasis variantas kelia didėjantį nerimą ir skatina įvesti naujų suvaržymų šalyse, anksčiau sugebėjusiose suvaldyti koronaviruso epidemijas savo teritorijose. „Pasaulio mastu šiuo metu labai nerimaujama dėl „Delta“ varianto“, ir PSO dėl jo tai pat susirūpinusi“, – anksčiau per spaudos konferenciją sakė šios Jungtinių Tautų agentūros vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
„Delta“ varianto pandeminis koronavirusas SARS-CoV-2 buvo pirmiausiai nustatytas Indijoje. Šioje šalyje jis pradėjo plisti balandį. Europoje „Delta“ atmaina pirmiausiai įsitvirtino Jungtinėje Karalystėje, kur greitai pradėjo plisti sparčiau negu ankstesnis nerimą sukėlęs užkrato variantas Alpha.
Dabar Delta varianto infekcija Anglijoje sudaro 95 proc. genetiškai ištiriamų COVID-19 pacientų ėminių. Manoma, kad Delta yra 40–60 proc. užkrečiamesnis negu Alpha atmaina. Pastaroji savo ruožtu yra užkrečiamesnė už pirminio varianto SARS-CoV-2 , lėmusią pirmąją COVID-19 pandemijos bangą praeitų metų pradžioje.
Panašus scenarijus kartojosi ir kitose šalyse. Jungtinėse Valstijose praeitą savaitę 35 proc. genetiškai ištirtų COVID-19 pacientų ėminių buvo nustatytas variantas Delta. Birželio 5-ąją jų dalis apie 10 procentų.
Panaši naujojo varianto plitimo dinamika stebima ir Izraelyje. Europos ligų kontrolės centro (ECDC) prognozė rodo, kad Europos Sąjungoje iki rugpjūčio pradžios Delta gali lemti apie 70 proc. visų naujai registruojamų COVID-19 atvejų.
JAV vyriausybės vyriausiasis užkrečiamųjų ligų specialistas Anthony Fauci naująjį variantą pavadino „didžiausia grėsme“ siekiant kontroliuoti virusą ir paragino paspartinti vakcinaciją.
Apie tai antradienį pranešė Amerikos žiniasklaida. Keli tyrimai parodė, kad vakcinos yra labai veiksmingos saugantis nuo deltos, nors ir šiek tiek mažiau nei nuo kitų atmainų, bet tiktai po antrosios dozės.
Didžiosios Britanijos vyriausybės neseniai paskelbti duomenys rodo, kad apie 96 proc. visiškai paskiepytų žmonių yra apsaugoti nuo patekimo į ligoninę, o 79 proc. – nuo simptominių delta atmainos atvejų. Gavus tik vieną dozę apsauga yra žymiai mažesnė – tik 35 procentai.
Lietuvoje – dar 11 Delta koronaviruso atmainos atvejų
Lietuvoje nustatyta dar 11 nerimą keliančios Delta koronaviruso atmainos atvejų, trečiadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
Taip pat nustatyti 536 Alfa atmainos, pirmą kartą užfiksuotos Didžiojoje Britanijoje, vienas Gama atmainos, pirmą kartą užfiksuotos Brazilijoje, ir aštuoni B.1.620, Lietuvoje užfiksuotos Anykščiuose, atvejai.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 514 ėminių, iš kurių 495 atvejai priklauso Alfa variantui, taip pat šioje laboratorijoje nustatyti aštuoni nauji B.1.620 viruso linijos atvejai, penki nauji Delta varianto ir vienas naujas Gama varianto atvejis.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorijoje ištirti 48 ėminiai, iš kurių 41 atvejis priklauso Alfa variantui. Taip pat šioje laboratorijoje nustatyti šeši nauji Delta varianto atvejai.
Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 14 tūkst. 81 ėminių sekoskaita ir aptikta 10 tūkst. 24 Alfa varianto, 13 Beta varianto, 258 B.1.620 varianto, 7 Gama varianto ir 23 Delta varianto viruso linijų atvejai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
