Ketvirtadienį įsigaliojant naujoms siuntų iš trečiųjų šalių taisyklėms, Skubių siuntų gabentojų asociacija pareiškė, kad pokyčiams nėra tinkamai pasiruošta.
Asociacija tikina, kad Muitinės departamento sukurta elektroninė siuntų deklaravimo sistema, ją testuojančių verslininkų teigimu, veikia su trikdžiais ar net visai neveikia.
„Matome labai daug rizikų, kad tinkamai pasiruošti nebus suspėta ir dėl to pirmiausiai gali nukentėti siuntas gaunantys gyventojai“, ─ pranešime teigė asociacijos vadovė Rasa Čėsnienė.
Vėliau ji BNS patikslino, kad nerimą kelia ir tai, jog pokyčiai įsigalioja jau po vidurnakčio, tačiau muitinės sistema, planuojama, pradės veikti tik ketvirtadienį nuo 8.30–10.30 valandos.
Pasak jos, sistemai stringant siuntų nebus galima deklaruoti, o tai reiškia, kad gyventojai jų negaus, sandėliai netruks persipildyti, o ilgo jų saugojimo sąnaudos brangins siuntų pristatymą.
Jeigu elektroninė deklaravimo sistema visai neveiktų, departamentas numato pereiti prie popierinių deklaracijų – tik jų duomenis suvedus į sistemą kurjeriai galės vežti siuntas.
„Akivaizdu, kad procesams vykstant tokiu tempu, siuntų bus išvežiojama kur kas mažiau, negu jų atkeliaus į šalį. Tad nuo liepos 1 dienos tiek siuntas gaunantys gyventojai, tiek jas gabenantys verslai žengia į labai neapibrėžtą situaciją“, ─ teigė asociacijos vadovė.
Muitinės praktikų asociacijos (MPA) valdybos pirmininkas Jonas Sakalauskas teigia, kad tokia situacija susidarė laiku nesprendus problemų.
„Su Muitinės departamentu verslai – iš pradžių atskirai, po to ir bendromis jėgomis ─ pradėjo bendrauti dar prieš pusantrų metų – 2020-ųjų pradžioje. Tačiau būdavo atsitrenkiama į sieną ─ pastabos, užklausos ir raginimai bendradarbiauti liko be atsako“, – teigė jis.
R. Čėsnienė taip pat sakė pasigedusi muitinės bendradarbiavimo su verslu.
„Nuo sausio mėnesio muitinės prašėme, kad duotų mums specifikacijas, pagal kurias galėtume susiprogramuoti savo sistemas. Mes specifikacijų negalėjome „išsimušti“ praktiškai iki balandžio. Atsimušinėjimai buvo ir visiškas nebendravimas“, – BNS teigė ji.
Siuntų gabentojus ir muitinės praktikus vienijančios asociacijos ragina departamentą prisiimti atsakomybę dėl IT sistemos projekto vėlavimo ir trikdžių.
Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komitete teigė, kad plano, kaip išvengti galimų trikdžių, nėra, be to, sistemai normaliai neveikiant, Lietuva greitai gali prarasti didelę siuntų rinkos dalį.
Tuo metu Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sakė, kad darbui nuo liepos 1-osios yra pasiruošta, o daugiausia klausimų kelia siuntų, kurios nebus atsiimtos, grąžinimas.
Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas tuomet teigė, kad sistema per valandą pajėgi atlaikyti 50 tūkst. kreipimųsi dėl siuntų išmuitinimo.
Svarbiausi siuntų rinkos pokyčiai nuo liepos 1 dienos
Europos Sąjungoje nuo liepos 1 dienos neliekant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos mažos vertėms siuntoms iš trečiųjų šalių, gyventojų laukia pokyčiai – siuntos brangs, be to, jas reikės deklaruoti.
Naujoji tvarka įsigalioja Europos Komisijos sprendimu visose ES šalyse. Pernai muitinės deklaracijai turėjo būti pateikta apie 37 tūkst. siuntų – tik 0,37 proc. visų siuntų iš užsienio. Lietuvos pašto skaičiavimais, deklaruotinų siuntų skaičius dabar gali išaugti iki 10 milijonų per metus.
Remdamasi Muitinės departamento ir Lietuvos pašto informacija, BNS pateikia svarbiausių pokyčių apžvalgą:
1. Naikinama PVM lengvata prekėms, įsigytoms trečiųjų šalių elektroninėse parduotuvėse ir prekyvietėse, jei jų vertė neviršija 22 eurų.
Importo PVM bus taikomas visoms prekėms siuntose nuo 0,01 euro vertės.
Prekėms, įsigytoms iki liepos 1 dienos, importo PVM bus taikomas priklausomai nuo to, kada jų deklaracija bus pateikta muitinei: jei ji bus priimta iki birželio 30 dienos 24 val., importo PVM dar nebus taikomas, o jei priimta liepos 1 dieną ir vėliau, PVM jau bus taikomas.
Anot Muitinės departamento, ši lengvata, iki šiol leidusi mokesčių sąskaita pigiau įsigyti prekių, iškreipė konkurencijos sąlygas, suteikdama pranašumą trečiųjų šalių verslininkams, o ES valstybės narės kasmet dėl to nesurinkdavo apie 7 mlrd. eurų mokesčių.
Norint apsaugoti ES rinkos dalyvius ir gamintojus, užtikrinant jiems sąžiningą konkurenciją visoje ES, nuspręsta lengvatos atsisakyti.
2. Įsigalioja vieno langelio sistema.
Siekiant palengvinti ir supaprastinti PVM deklaravimą ir mokėjimą, visoje ES nuo liepos 1 dienos pradeda veikti speciali nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schema, dar vadinama importo vieno langelio sistema.
Jei trečiosios šalies pardavėjas taikys šią schemą, jis bus atsakingas už PVM sumokėjimą – mokestį pirkėjas sumokės pirkdamas prekę, o pardavėjas jį perves ES valstybei, į kurią siunčiama siunta.
Lietuvoje pašto operatoriui ar skubių siuntų vežėjui sutvarkius muitinės formalumus, prekę bus galima įteikti pirkėjui.
3. Gyventojai galės savarankiškai deklaruoti prekes.
Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos kliento portale (iMDAS) gyventojai galės deklaruoti iš trečiųjų šalių atsisiunčiamas prekes, kurių vertė neviršys 1 tūkst. eurų ir už kurias PVM nebus sumokėtas pirkimo metu (tai bus nurodyta pardavėjo išrašytoje sąskaitoje).
Gyventojai, norintys savarankiškai deklaruoti prekes, pirmiausia turės apie tai informuoti siuntos vežėją – Lietuvos paštą, kitą siuntų gabentoją ar atstovą muitinėje.
Jiems taip pat reikės susikurti savo paskyrą bendrajame naudotojų valdymo portale (BAP) ir gauti EORI kodą – jis nemokamai suteikiamas maždaug per vieną darbo dieną po prašymo pateikimo.
4. Siuntas bus galima deklaruoti ir per Lietuvos paštą.
Siuntos gavėjui pasirinkus deklaravimo ir apmokėjimo būdą per Lietuvos paštą, jis rūpinsis visomis deklaravimo procedūromis, per jį bus sumokami ir mokesčiai.
Gavus pranešimą apie atvykstančią siuntą, Lietuvos pašto puslapyje gavėjui reikės pasirinkti, kad jis naudosis jo kaip tarpininko paslaugomis ir pateikti išankstinei deklaracijai reikalingą informaciją.
Be to, Lietuvos paštas nuo liepos 1 dienos taikys atnaujintus tarpininkavimo įkainius. Mažos vertės siuntoms – iki 150 eurų – mokestis sieks 3 eurus.
Už siuntas, deklaruojamas ne per Lietuvos paštą, teks mokėti administravimo mokestį: kai deklaruojama savarankiškai ar per kitą tarpininką – 2 eurus, o kai importo mokesčiai apmokami prekės įsigijimo metu – 1 eurą (šis mokestis nebus taikomas iki spalio 1 dienos).
Muitinė kurį laiką bus tolerantiška nedideliems pažeidimams.
Jei deklaruojant siuntas pažeidimai bus mažareikšmiai, žmogus kurį laiką nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn – muitinė žodžiu atkreips dėmesį į klaidas ar neatitikimus.
Pažeidimus muitinės pareigūnai vertins pagal jų mastą. Bauda nebus skiriama, jei pažeidimas bus formalus, padarytas dėl techninės klaidos, mokestinė prievolė neviršys 150 eurų, žmogus geranoriškai įvykdys prievolę, nepiktnaudžiaus.
