Seimo Biudžeto ir finansų komitete pirmininkas Mykolas Majauskas siūlo 50 proc. mažesnius akcizo tarifus mažųjų daryklų verdamam vadinamajam kraft alui. Toks siūlymas pateiktas svarstant trimetį akcizų didinimo planą, kurį paruošė Finansų ministerija. Komitetas lengvatai pritarė, atskiri nariai siūlė pridėti sidrą bei vyną. Dėl siūlymo turės apsispręsti visas Seimas.
Siūloma, kad naująja lengvata galėtų pasinaudoti tik mažosios nepriklausomos alaus daryklos.
„Mažąja alaus darykla būtų laikoma alaus darykla, kuri per kalendorinius metus pagamina nedaugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus, kuri teisiškai ir ekonomiškai nepriklauso nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės, kurios gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Tokia akcizų lengvata nebūtų netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui“, – paaiškina M. Majauskas.
Taipogi sumažintas tarifas būtų taikomas daliai išvirto alaus, o ne visam kiekiui – pirmieji 10 tūkst. hektolitrų per metus būtų apmokestinti 50 proc. standartinio akcizų tarifo, o likęs kiekis – įprastais tarifais.
„ES teisės aktai leidžia taikyti sumažintą tarifą mažosioms nepriklausomoms alų gaminančios įmonėms. Pagrindinės sąlygos: mažąja alaus darykla gali būti laikoma alaus darykla, pagaminanti ne daugiau kaip 200 tūkst. hektolitrų alaus, mažoji alaus darykla turi būti nepriklausoma ir sumažintas tarifas negali būti mažesnis kaip 50 procentų standartinio tarifo“, – paaiškina M. Majauskas.
Nustačius mažesnį akcizų tarifą mažosioms alaus darykloms, toks mažesnis tarifas turi būti taikomas ne tik Lietuvos mažosioms alaus darykloms, tačiau ir iš kitų ES valstybių narių atgabenamam mažųjų alaus daryklų, atitinkančių Lietuvos nustatytas sąlygas, alui.
„Kaip ta situacija atrodo Lietuvoje, tai mes nedidelių alaus daryklų turime 58-ias ir tris turime dideles. Tos 58-ios, tikėtina, kad galėtų pasinaudoti – bet tik pirmiems 10 tūkstančių hektolitrų“, – kalbėjo M. Majauskas.
Seimo narys Vytautas Mitalas teigė, kad būtų įverta ir vyno bei sidro mažuosius gamintojus.
„Tikrai būtų galima taip šiek tiek plačiau taikyti, nes ekonomikai didelio netekimo biudžeto surinkimui čia tikrai nebūtų“, – teigė V. Mitalas.
M. Majauskas skaičiavo, kad netekimai galėtų siekti iki 1 mln. eurų.
Valius Ąžuolas vertino, kad 10 tūkstančių hektolitrų būtų labai maža pagalba, ir klausė, kokia tai būtų piniginė parama. M. Majauskas vertino, kad vienai daryklai parama galėtų sudaryti apie 20 tūkst. eurų.
Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu, V. Ąžuolas susilaikė, mat neatsižvelgta į jo pastabą sparčiau didinti akcizus kaitinamajam tabakui.
Seime šiuo metu svarstomas Finansų ministerijos pateiktas trimetis akcizų didinimo planas. Tarp alkoholio kategorijų, sparčiausiai siūloma didinti akcizus silpnam (iki 8,5 proc.) vynui – po 17-19 proc. kasmet, akcizai alui augtų apie 10 proc. per metus, stipriesiems gėrimams – apie 7 proc.
Jei akcizai būtų patvirtinti, degtinės ar kito stipriojo gėrimo puslitris per trejus metus pabrangtų 1,02 Eur, arba po 32-36 centus kasmet. 5 proc. alkoholio tūrio alaus butelis (0,5 l) per trejus metus palaipsniui pabrangtų maždaug 8 centais – po 2-3 centus kasmet. Vyno puslitris, jei alkoholio tūris neviršija 8,5 laipsnio, per trejus metus pabrangtų 27 centais, o stipresnis – 33 centais. Vynas kasmet brangtų vidutiniškai po 10 centų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
