Lietuvą alins seniai jaustas karštis, o Kaune galimai bus mušami ir temperatūros rekordai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, ten penktadienį termometro stulpeliai gali šauti net iki 35 laipsnių šilumos.
Meteo.lt prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis Lietuvą svilins karštis, o gaivos neteiks ir pietinių krypčių vėjas. Išsilaikys sausi orai. Taip pat pagal internetinėje svetainėje pateiktas artimiausių orų prognozes, Kaune kai kur gali įšilti ir iki 35 laipsnių karščio.
Birželio 18 d. sausa ir giedra. Vėjas daugiausia pietryčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 11–16, dieną 27–32 laipsniai karščio.
Birželio 19 d. nelis. Vėjas pietryčių, pietų, naktį silpnas, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 27–32 laipsniai šilumos.
Birželio 20 d. lietaus tikimybė maža. Vėjas pietinių krypčių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 15–20, dieną 27–32 laipsniai karščio.
Birželio 21-os naktį be lietaus, dieną vietomis trumpas lietus, perkūnija. Vėjas pietryčių, naktį silpnas, dieną 7–12 m/s. Temperatūra naktį 17–22, dieną 27–32 laipsniai šilumos.
Birželio 22-os naktį nelis, dieną vietomis trumpas lietus, perkūnija. Vėjas pietryčių, rytų, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 18–23, dieną 28–33 laipsniai karščio.
Karštis gali paveikti sveikatą
Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).
Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).
Atsižvelgiant į tai, raginame nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai. Karštą dieną visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja:
Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18ºC.
Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo.
Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.
Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis.
Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare.
Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val. Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, roletais ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.
Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio. Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
Skubiai kreiptis medicinos pagalbos esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams). Taip pat kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai ar radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
