Rugpjūčio 4 d. partizanų vadui Juozui Lukšai-Daumantui būtų suėję 100 metų, tačiau sulaukęs vos 30-ties jis žuvo išduotas buvusio bendražygio. Siekiant daugiau sužinoti apie šią asmenybę, lankomės Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje veikiančiame muziejuje.
Po jį vedžioja Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius, istorikas Vidmantas Vitkauskas, ką tik baigęs rašyti knygą „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“.
Vytis, Skirmantas, Skrajūnas, Miškinis, Daumantas
Būsimas Lietuvos laisvės kovotojas gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Juodbūdžio kaime (dab. Prienų r.). Mokslus pradėjo Mozūriškių pradinėje mokykloje, vėliau tęsė Veiverių keturmetėje progimnazijoje. 1940 m. jis baigė Kauno „Aušros“ berniukų valstybinę gimnaziją ir įstojo studijuoti architektūros į Vytauto Didžiojo universitetą. Netrukus įsiliejo į studentų rezistencinę grupę, priklausė Lietuvių aktyvistų frontui, net buvo suimtas, tačiau prasidėjus karui pabėgo iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo.
J. Lukša buvo veiklus žmogus: įstojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinę, redagavo pogrindžio laikraštį „Laisvės Žvalgas“, ėjo Birutės rinktinės vado pareigas ir kt. 1949 m. J. Lukša tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos įgaliotiniu ryšiams su Vakarais. Žinių sėmėsi Prancūzijos, JAV žvalgybos mokyklose. Ten parašė knygą „Partizanai už geležinės uždangos“. Partizanaudamas daug prisidėjo kuriant centralizuotą partizanų vadovybę, buvo Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.
1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
Dar gyvendamas Paryžiuje jis susipažino su Nijole Bražėnaite, su kuria susituokė 1950 m. liepos 23 d. Gavęs nurodymą grįžti į Lietuvą, parvyko tęsti laisvės kovų. Beje, N. Bražėnaitė šiuo metu yra 98-erių ir gyvena netoli Niujorko.
Partizanaudamas ir vykdydamas įvairias atsakingas pareigas Lietuvoje bei užsienyje J. Lukša turėjo įvairius slapyvardžius: Vytis, Juodis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas, Miškinis, Mykolaitis ir kt.
Sulaukęs vos 30-ties, 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas, miške prie Pabartupio kaimo, J. Lukša buvo apsuptas kelių tūkstančių enkavedistų ir žuvo. Jo palaidojimo vieta nežinoma.
1997 m. (po mirties) J. Lukša apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, kuris saugomas šiame muziejuje. Partizanui atminti Garliavoje yra ne tik jo vardo gimnazija, bet ir gatvė, vedanti žūties vieton. Kauno mieste, Eiguliuose, jo garbei irgi pavadinta gatvė.
Muziejuje – autentiški laiškai, nuotraukos
Apsižvalgome ką tik naujai suremontuotame ir įrengtame J. Lukšos muziejuje. Čia eksponuojami autentiškai laiškai, nuotraukos, knygos, paso originalas, ištraukos iš gimimo metrikų kopija, žūties vietoje stovėjęs medinis kryžius, Vyčio Kryžiaus ordinas ir kt. Eksponuojama ir Kauno „Aušros“ gimnazijos baigimo atestato kopija su dalykų įvertinimais.
Žvilgtelkime: iš tikybos/ gamtos mokslo ir higienos jis turėjo 5 balus, iš rusų k./lot. k./filosofijos pradmenų/karinio parengimo – 4 balus, o iš lietuvių k./vok. k./ Lietuvos istorijos/ geografijos/ matematikos – 3 balus.
„Pažymiai kaip pažymiai, niekuo neišsiskiriantys iš kitų to meto jaunuolių pažymių, bet nežiūrėkite į juos, verčiau matykite žmogų, ką jis gyvenime padarė ir po savęs paliko“, – ragino V. Vitkauskas.
Galiausiai istorikas V. Vitkauskas parodo į nuotrauką. „Ji iki šiol nebuvo viešinta. Tai nuotrauka iš J. Lukšos-Daumanto asmens dokumento, paimta iš „Aušros“ gimnazijos baigimo atestato. Tyrinėdamas šį atestatą padariau dar vieną svarbų atradimą – čia įrašyta, kad jo gimimo diena – ankstesnė, nei skelbiama. Vėliau, analizuodamas duomenis Lietuvos centriniame valstybės archyve, radau ir metrikų išrašą, kuris patvirtino, kad jis tikrai gimęs ne rugpjūčio 10 d., kaip daug kur minima, o rugpjūčio 4 d. Tikriausiai 10-tą dieną jis buvo krikštytas, tad ši diena taip ir paplito“, – sakė J. Lukšos gimnazijos direktorius, istorikas V. Vitkauskas.
Ekspozicijoje matyti su laisvės kovomis, tremtimi susiję ir kitų asmenų daiktai: rožantėlis iš duonos, vestuvinis žiedas pagamintas iš šautuvo gilzės, medžiaginis karsto papuošimas, ginklai.
Knygų lentynoje padėtas Šv. Raštas, kurį padovanojo kun. Stasys Yla (Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys). Jis viduje įrašė: „Dėl tavęs esame žudomi visą dieną… Bet visa tai mes nugalime dėl to, kurs mus mylėjo. Rom. 8, 36-37./ Kankinių Žemės Sūnui Brangiajam Juozui. Kun. Stasys Yla. Vokietija, 1949.11.23.“
Laiškuose žmonai – meilūs kreipiniai
Istorikas V. Vitkauskas pasakojo, kad porai pradėjus susitikinėti moteris susirgo tuberkulioze ir atsigulė į ligoninę, vėliau – į sanatoriją, tad bendravimas vyko laiškais.
„Dabar greitai susirašinėjame technologijų pagalba, o tuomet bendravimas vyko popieriniais laiškais. Juose mylimieji atskleisdavo savo jausmus, ilgesį, įsipareigojimus tėvynei“, – pažymėjo pašnekovas.
Įdomu, kad šalia eksponuojamų laiškų yra sąrašas meilių žodžių, kuriais laiškuose J. Lukša kreipdavosi į savo žmoną Nijolę: „Brangioji Nile“, „Mano Išsvajotas Aukse“, „Mano Dienų Svajone“, „Mano Brangi Žmonele“, „Mano Brangi Širdie“, „Mano Brangi Karalaite“, „Mano Brangiausia“, „Mano Brangus Dienų Žiburėli“, „Niliuk Šelme“ ir pan.
Muziejuje saugoma ir vestuvių dieną – 1950.07.23 – gauta dovana. Nijolę Bražėnaitę ir Juozą Lukšą sutuokęs prelatas Mykolas Krupavičius įteikė knygą ir joje užrašė: „Juozui ir Nijolei Skrajūnams (tuometis slapyvardis, – aut.), jų sutuoktuvių dieną atminčiai su linkėjimu (…) Kad Juozas laimingai ir greit sugrįžęs iš savo labai garbingos ir didvyriškos kelionės, parsivežtų Nijolę į laisvąją Lietuvėlę (…)“.
Atnaujintas J. Lukšos muziejus visuomenei bus pristatytas rugsėjo 2 d.
2021-uosius LR Seimas paskelbė partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunui svarbios istorinės asmenybės ir šių laikų kauniečiai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
