Jaunuolius į vergovę Anglijoje siuntę trys kauniečiai vos neatsipirko baudomis – Kas vyksta Kaune
KAUNO KALĖDŲ RADIJAS:

Jaunuolius į vergovę Anglijoje siuntę trys kauniečiai vos neatsipirko baudomis

delfi.lt / Vytenis Miškinis 2021/06/06 20:35
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Nesunkus skrajučių išnešiotojo darbas Anglijoje, geras atlyginimas ir galimybė pagaliau išbristi iš skurdo – tokiais pažadais liūdno likimo jaunuolius sugundę nusikaltėliai įtraukė juos į tikrų tikriausią vergovę. Aukos priverstos dirbti neskaičiuodamos valandų, be poilsio dienų, o norėdami pavalgyti būdavo priversti vogti iš parduotuvių, nes pinigų maistui nepakako.

Iš tokios nežmoniškos vergovės schemos ne vienerius metus pelnėsi kauniečiai Rytis Dambrauskas, Karolis Klinkevičius bei Aivaras Klinkevičius.

Pareigūnų išaiškinta trijulė vos lengvai neišsisuko, pirmosios instancijos teismas patikėjo jų atgaila suteikė išskirtinę malonę. Nors pagal įstatymą jiems galėjo būti skirtas tik laisvės atėmimas, teismas juos nubaudė 18 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis.

Tačiau bylą peržiūrėję Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai buvo kur kas griežtesni – pagrindinį organizatorių R. Dambrauską jie už grotų pasiuntė 5 metams, jo dešiniąją ranką K. Klinkevičių – 4 metams, o vieną žmogų spėjęs užverbuoti A. Klinkevičius turės atlikti 3 metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Ieškojo našlaičių ir kaimiečių

Prekybos žmonėmis schemą vyrai įsuko dar 2013 metų pavasarį. Nors įkliuvę jie gynėsi, kad iš tiesų tik siūlė darbą ir nieko neišnaudojo, tą paneigia ne tik į vergovę patekusių jaunuolių pasakojimai, tačiau ir pačių nusikaltėlių susirašinėjimai.

R. Dambrauskas ir A. Kliknevičius vienas kitam rašytose žinutėse labai tiksliai įvardino, kokių žmonių ieškoti. „Reikia žmonių iš kaimų, visokių latrų, iki 30 metų, kad daug eiti galėtų“, – vieno pokalbio metu aiškino R. Dambrauskas.

Jis aiškiai sakydavo, kad reikia rasti žmones, kurie būtų „tokie biedni, našlaičiai“. Tokiais ir panašiais epitetais jis atsiliepdavo apie būsimus darbuotojus. „Našlaičius jau palikau Kaišiadoryse, grybai abudu“, – kito pokalbio metu prieš išvežant žmones į užsienį praneša A. Kliknevičius.

Savo aukoms jie pažadėdavo nemokamą kelionę, apgyvendinimą bei neblogą atlyginimą – skirtingiems žmonėms pasakojo mokėsiantys nuo 80 iki 400 svarų per savaitę bei pinigus už viršvalandžius.

Tačiau realybė būdavo visai kitokia – vos nuvežę anglų kalbos nemokančius jaunuolius į nežinomą šalį nusikaltėliai atimdavo jų dokumentus ir liepdavo pradėti darbą.

Dirbo be poilsio

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 9 jaunuoliai, jų amžius – nuo 18 iki 29 metų. Visi buvo menkai išsilavinę, kai kurie paskendę skolose, neturintys darbo ir pinigų, bet labai norintys įsikabinti į gyvenimą. Būtent todėl juos tapo nesunku suvilioti.

Kasdien jie turėjo išnešioti virš 1000 skrajučių. Jei to nepadarydavo , sulaukdavo grasinimų, psichologinio teroro ir žiauraus smurto – mušimo laidu, diržu ar tiesiog kumščiais.

Iki darbo vietos jie turėjo važiuoti metro, tačiau pinigų „darbdaviai“ tam neduodavo ir liepdavo keliauti be bilieto.

Pažadėtų pinigų jie taip pat nematė. Vos atvykus, jiems buvo pranešama, kad jau yra įsiskolinę už kelionę bei būstą, todėl viskas bus išskaičiuojama iš jų uždarbio. Kai kada net 20 svarų per savaitę negaudavę jaunuoliai nuolat buvo alkani, išsekę, todėl privalėjo maistą ir batus vogti iš parduotuvių, mat tuos, su kuriais atvažiavo, nuo nuolatinio vaikščiojimo sunešiojo.

Ši dvejus metus trukusi vergovės schema paaiškėjo tik tuomet, kai dvi nukentėjusiosios sugebėjo pabėgti ir pasiekti Lietuvos ambasadą. Tiesa, tokių bandymų būta ir anksčiau, tačiau R. Dambrauskas spėdavo bėglius sugauti ir juos bausdavo žiauriai mušdamas.

Nusikaltimų pridarė ir daugiau

Pirmosios instancijos teisme piniginėmis baudomis išsisukę prekeiviai žmonėmis laisve ilgai nepasidžiaugė, nes šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek nukentėjusiuosius atstovavusi advokatė iš Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centro.

„Aptariamais nusikaltimais pažeidžiama ne tik asmens laisvė, bet ir beveik visos teisinėje valstybėje įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės“, – savo skunde dėstė prokurorė.

Lietuvoje prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas, už kurį galima skirti tik laisvės atėmimo bausmes. Tačiau baudas paskyręs teismas nurodė, kad šioje byloje esą yra išskirtinių aplinkybių ir kaltinamieji už grotų neturėtų būti siunčiami. Jie turi šeimas, anksčiau yra neteisti, nepadarė jokių naujų nusikaltimų.

Tačiau apeliaciniame teisme paaiškėjo, kad ne visa tai yra tiesa. Kol nagrinėta ši byla, R. Dambrauskas spėjo šešis kartus pažeisti kelių eismo taisykles. Tuo metu K. Klinkevičiaus gavo teistumą už smurtą prieš sugyventinę, o A. Klinkevičius girtas partrenkė žmogų pėsčiųjų perėjoje.

„Prokurorė teigia, jog nurodytos aplinkybės nuteistuosius charakterizuoja neigiamai, kaip linkusius pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje nustatytos tvarkos, ir priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nerodo jų pozityvaus elgesio, jų siekio dorai gyventi ir dirbti, ateityje nenusikalsti, taip pat neleidžia daryti išvados apie mažesnį jų pavojingumą“, – rašoma prokuratūros skunde.

Apeliacinio teismo teisėjai įsiklausė į tokius argumentus ir nusprendė du iš trijų kaltinamųjų pasiųsti į belangę.

„Nukentėjusieji buvo verbuojami ir gabenami į užsienį tikslu išnaudoti priverstiniam darbui pasinaudojus jų pažeidžiamumu, pasireiškusiu jaunu amžiumi, nuolatinio darbo ir pajamų neturėjimu, sunkia materialine padėtimi bei panaudojant apgaulę – žadant nesunkų skrajučių išnešiotojo darbą. Nuteistieji ieškojo būtent socialiai itin pažeidžiamų asmenų, kad galėtų kuo lengviau palenkti jų valią ir vėliau išnaudoti savanaudiškiems tikslams pasiekti.

Nukentėjusieji dėl savo socialinės padėties, kalbos nemokėjimo, pinigų neturėjimo, socialinių įgūdžių stokos, vėliau ir dėl nuteistųjų R. Dambrausko ir K. Klinkevičiauss naudojamo fizinio smurto ir grasinimų bei paėmus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus buvo priklausomi nuo nuteistųjų ir neturėjo kito pasirinkimo kaip dirbti jiems nepriimtinomis nežmoniškomis sąlygomis“, – konstatavo teisėjai.

Šis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, bet dar gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

7 nukentėjusieji taip pat prašė atlyginti jiems padarytą neturtinę žalą. Teismas 6 iš jų priteisė po 2 tūkst. eurų, vienam iš jų – 1,5 tūkst. eurų. Dar du nukentėję jaunuoliai norėjo kuo greičiau visą istoriją pamiršti ir žalos atlyginimo neprašė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA