21 metų cenzas kandidatuojant į Seimą vietoj dabartinio 25 metų būtų logiškas, suvienodinant Seimo ir Europos Parlamento rinkimų reikalavimus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak tokią Konstitucijos pataisą dar praėjusią kadenciją inicijavusios dabartinės parlamento vadovės, projektas iki pavasario sesijos pabaigos turėtų grįžti į Seimo salę svarstymui. Jam dar aną kadenciją pritarta po pateikimo, taip pat pateikta teigiama buvusios Vyriausybės išvada.
„Amžiaus cenzas į Europos Parlamentą yra nuo 21 metų, irgi yra tam tikra logika suvienodinti kandidatavimo amžių, nes dabar tie kandidatai, kurie jau yra dalyvavę Europos Parlamento rinkimuose, po to turi sėsti ant atsarginių suolelio ir kelerius metus laukti savo eilės kandidatuojant į nacionalinį parlamentą“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mes užsitikrinę (politinę paramą) šį įstatymo projektą atnešime į Seimo posėdžio salę iki sesijos pabaigos“, – sakė parlamento vadovė.
Ji pažymėjo, kad vien valdančiųjų balsų projektui neužteks, nes Konstitucijos pataisai priimti reikia 94 balsų.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, nors būta svarstymų kandidatavimo amžių mažinti dar labiau, iki 18 metų ribos, 21 metai pasirinkti kaip kompromisas.
„Tai yra kompromisinis siūlymas, buvo akivaizdu, kad užsibrėžus 18 metų tikslą palaikymą būtų sunkiau rasti tokiam sprendimui. Mes turime žiūrėti į realią situaciją, kad Seime būtų pasiektas toks sprendimas, reikia keisti Konstituciją, reikia 94 balsų“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji teigė, kad kandidatavimo amžiaus cenzo mažinimas yra „tiesiausias ir paprasčiausias būdas parodyti jauniems žmonės, kad mes jais pasitikime“.
„Gerai žinau šio idėjos kritikų požiūrį, kad neva tokie jauni žmonės dar nėra pasiruošę priimti svarbius sprendimus, tačiau mes šiuo atveju kalbame apie rinkimus, ne apie paskyrimą į Seimą. Pakeitus kandidatavimo amžių jauniausiems kandidatams dar reikės pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, įrodyti, kad jie yra verti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas pažymėjo, kad dabar kandidatavimo į parlamentą amžiaus cenzo riba yra aukštesnė nei kandidatuojant į savivaldą ar Europos Parlamentą.
„Meru, savivaldybės tarybos nariu galima būti sulaukus 18 metų, į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo 21 metų, tačiau į Lietuvos parlamentą amžiaus cenzas yra 25-eri metai ir manome, kad tas amžiaus cenzas iš tiesų nėra tinkamas“, – sakė A. Bagdonas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen dar praėjusią kadenciją registravo Konstitucijos pataisą, kuria siūloma leisti į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų vietoj dabartinių 25-erių.
Praėjusios kadencijos Vyriausybė šiam projektui yra pateikusi teigiamą išvadą, projektas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą, o 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras.
Kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.
