Nuo pirmadienio turėtų startuoti Galimybių pasas, kuris imunitetą turintiems ar testą atlikusiems asmenims suteiktų didesnę prieigą prie paslaugų. Tačiau jau keli verslininkai pasiskelbė, kad ignoruos šią iniciatyvą – vadina diskriminacija. Jų pranešimus „Facebook“ palaiko tūkstančiai gyventojų. Tačiau kiti rinkos dalyviai tokią poziciją lygina ir su „antivakseriais“.
Viena pirmųjų, dar gegužės 14 dieną, apie atsisakymą naudoti Galimybių pasą pranešė nedidelė picerija Šiauliuose – „Gustuko picerija“. Picerijos savininkas Mantas Zemeckas tikina tokio palaikymo niekada neturėjęs.
„Palaikymas – tai turbūt visam gyvenimui, tiek susilaukiau. Net šiurpuliukai nueidavo, kai žmonės rašydavo, kad jie jau turi skiepus, jie kaip ir turi moralinę teisę gauti šį pasą, bet jie šia teise nepasinaudos, nes nori būti lygus su visais. Kai išgirsti Lietuvoje tokias frazes, tai čia labai labai stipru“, – teigia M. Zemeckas.
Vilniuje, Ateities gatvėje veikiantis restoranas „Sushi Square“ taipogi pranešė analogišką žinią – visi vienodai svarbūs, niekas neturėtų būti paliktas už durų.
Restorano savininkė Alisa Komarova rašo, kad abejonių kyla dėl žmonių diskriminacijos, norima užtikrinti vienodas sąlygas visiems. Jos įrašu pasidalino 2,5 tūkstančio žmonių, žinutė sulaukė beveik 1000 komentarų ir 10 tūkst. reakcijų.
Tačiau kai kurie restoranų savininkai tokią poziciją lygina su „antivakseriais“ – diskriminacijos nebus, jei visi turės galimybę skiepytis ir užtikrinti saugumą aplinkiniams.
O Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis vertina, kad Galimybių paso boikotas – veikiau pavieniai atvejai, didesnė problema, kad žmonėms vis dar labai trūksta informacijos.
Galimybių pasas startuoja pirmadienį – imunitetą arba ne senesnį nei 24 valandų neigiamą COVID-19 testą turintys asmenys galės išsiimti specialų QR kodą, su kuriuo bus įleidžiami į maitinimo įstaigų vidų, renginius, baseinus ar sporto klubus, jie galės naudotis įvairiomis paslaugomis su mažesniais ribojimais.
Įžvelgė diskriminaciją
Restorano savininkė Alisa Komarova sakosi turinti žydiškų šaknų, ir jai toks Galimybių pasas, koks yra siūlomas, primena Antrąjį pasaulinį karą, kai žydams nebuvo leidžiama eiti kelkraščiu ar naudotis viešuoju transportu. „Sushi Square“ savininkė A. Komarova tikina, kad Galimybių pasas įneša daugiau painiavos, jai nėra iki galo viskas aišku ir trūksta informacijos.
„Manau visiems žmonėms trūksta informacijos, būtent šiuo laikotarpiu. Man tai susisieja vos ne kaip su žydais per Antrąjį pasaulinį karą, kai žydams negalima buvo vaikščioti kelkraščiu, ar žydai negalėjo naudotis viešuoju transportu. Na vos ne skirstymas į gerus ir blogus, tik atvirkščiai. Kadangi turiu žydiškų šaknų, tai man yra nepriimtina. Kai žmonių skirstymas prasideda, mūsų pozicija tokia. Tiesiog. Jaučiu, kad turėjau tai parašyti ir parašiau“, – sako A. Komarova.
Ji patikina nesitikėjusi tokio didelio palaikymo – asmeninė paskyra užversta žinutėmis.
„Žmonės visi yra pavargę nuo tos pandemijos ir visi supranta, kad reikia kažką daryti, bent kažką. Mes nesame prieš valdžią ar prieš kažką, ne. Jokių agitacijų, kad nesiskiepytų ar ar kažką – mes tikrai neturime tokios pozicijos. Tiesiog mes nenorime skirstyti žmonių į gerus ar blogus, ir tokia mūsų pozicija“, – paaiškina moteris.
Ji pripažįsta, kad verslas laikosi sunkiai – restorano gyvybę palaiko staliukai, esantys lauke.
„Visus pandemija palietė. Esame nežinioje, nei kas bus toliau, nei kaip elgtis, be jokių planų, be nieko. Gyvename šia diena, kaip gaunasi. Gyvename tik ta mintimi, kad greičiau viskas būtų gerai, ir greičiau pasaulis sugrįžtų į savas vėžes“, – paaiškino A. Komarova.
Ji papildė, kad po žinutės jai parašė dar 3-4 verslininkai, kurie išsakė palaikymą.
„Gustuko picerijos“ vadovas: mus tie žmonės palaikė, negalime užtrenkti jiems durų
Šiaulių verslininkas M. Zemeckas patikina, kad vertybės yra svarbiau nei nuostoliai versle. Jis tik džiaugiasi, kad prie jo pradėtos iniciatyvos jungiasi daugiau verslininkų – dėl vienybės.
„Mes apsisprendėme, žinokite, labai paprastai – matydami, kokią mes dabar turime negatyvią aplinką visoje Lietuvoje, kaip žmonės yra susiskaldę, kaip pykstamės dėl elementarių dalykų. Mes nusprendėme, kad mes žmonių nebeskirstyme, jokių diskriminacijų. Pabandysime būti ta vienybe, pabandysime žmonėms parodyti, kad esame atsakingas verslas, ir bent truputį pabandysime suvienyti tuos žmones“, – sako M. Zemeckas.
Nedideliame mieste verslo išgyvenimas priklausė nuo bendruomenės palaikymo, todėl dabar verslininkas nenori jos skirstyti į dvi dalis.
„Mums tikrai buvo sunkūs laikai, negalima sakyt, kad dabar labai lengvi. Mūsų visuomenė tikrai mus palaikė, pas mus lankėsi, dėl to mes esame labai dėkingi. Ir dabar tikrai nei vienam iš jų negalėtume pasakyti, kad jis nėra laukiamas pas mus, ar jis neturi teisės pas mus lankytis. Tikrai to negatyvumo nenorėjome, norėjome to išvengti. Ir manome, kad prisiimsime kažkokį nuostolį, kurį akivaizdžiai turėsime artimiausiu metu, bet kažkaip pasilikome prie vertybių“, – sako verslininkas.
„Gustuko picerija“ lauke turi tik 9 staliukus, dauguma jų yra viduje – 18. M. Zemeckas kreipėsi su pasiūlymais leisti maitinimo įstaigose taikyti tokias pačias taisykles, kaip ir renginiams – užimti 30 proc. stalelių viduje.
„Įsivaizduokite, viduje turime 200 kvadratų, mes galėtume naudoti keturis stalus skirtinguose kampuose, būtų kaip krepšinio aikštelėje. 5 metrų atstumu visi staleliai, bet niekas mūsų negirdi, niekas su mumis nediskutuoja, nežinau net kur besikreipt, kur beprašyt. Tokia situacija, kad esame palikti likimo valiai“, – nuogąstauja verslininkas.
Jis patikina, kad verslininkai nenori jokių pašalpų ir nori užsidirbti patys: „Visą gyvenimą dirbom, užsidirbom, tai kažkaip norėtume, kad leistų užsidirbti ir viskas būtų gerai“.
Jis palaikė naujausią Vyriausybės sprendimą – leisti prie stalelių lauke susėsti iki 5 asmenų (anksčiau buvo iki 2 asmenims arba vienai šeimai ar namų ūkiui).
„Tikrai džiaugtumėmės, kad žmonės jau galėtų socialiai pabendrauti, bent dvi šeimos susėsti prie stalo. Aišku, nemanau, kad čia daugelis laikėsi tų sąlygų ir nebendravo visiškai su niekuo. Mes palaikome bet kokį atlaisvinimą, bet suprantame, kokia situacija – patys laikomės (ribojimų – „Delfi“). Neprašome grandiozinių leidimų, ir savo aplinkoje turime atvejų su koronavirusu. Nėra taip,kad tik apie verslą galvojame ar apie pinigus, kažkokią naudą. Bet jau manau būtų laikas po truputį kažkiek atsakomybės ir verslui duoti“, – apibendrino M. Zemeckas.
Jis skaičiavo, kad prie iniciatyvos boikotuoti Galimybių pasą jungėsi dar viena kavinė Šiauliuose, taip pat buvo pasekėjų Kaune.
„Mintis nėra skaldanti, mintis yra už bendrumą, o bendrumo mums šiuo metu tikrai reikia, ir manau, kad tikrai žmonės pritars šiems dalykams“, – sako verslininkas.
Komentaruose palaikymą „Gustuko picerijai“ išsakė ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas: „Jeigu liberalizmas yra žmonių teisės ir atsakomybės – tai Šiauliai toks miestas ir yra. Jūsų sprendimas humanistine prasme yra teisingas. Labai labai sveikinu!“
Palygino su „antivakseriais“
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis prieštarauja: dauguma verslininkų yra už „Galimybių pasą“.
„Bendra nuotaika tai iš tikrųjų yra atvirkštinė – palaikymo. O tuos kelis restoranus palyginčiau su antivakseriais. Mes visi žinome, kad po kelių savaičių turėsime problemą ne skiepų trūkumo, o būtent norinčių skiepytis. Tai aš manau, čia vienas ir iš Vyriausybės tikslų, žiūrint kitų šalių patirt. tai būtent – paskatinti skiepytis“, – sako G. Balnis.
Jis įsitikinęs, kad netrukus vakcinos bus prieinamos visiems, ir Galimybių pasas nebebus diskriminuojantis.
„Jau ir dabar reikia tik nepatingėti nuvažiuoti į kokį kitą miestelį, jei didžiajame mieste vakcinų trūksta, ir pasiskiepyti“, – vertino G. Balnis.
Jis pabrėžė, kad ypač jaunimo tarpe yra daug skepsio dėl vakcinų, tuo metu Galimybių pasas jiems būtų didelė paskata apsaugoti save ir aplinkinius.
„Ką mes matome, dalis jaunimo tikrai nenori skiepytis. Bet jiems daugiau rūpi kelionės, restoranai, ir jei jie pamatys, kad jiems bus nepatogu, tai jie būtent skiepysis. Galimybių pasas ir skiepytis, ir tiems, kas pasiskiepiję ir aplinkiniams, padės jaustis saugiau. Labai keista ta kita mažuma“, – stebėjosi G. Balnis.
Mato informacijos trūkumą
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis nuosaikiau vertina situaciją – anot jo, tiesiog verslui ir gyventojams dar trūksta informacijos.
„Vertinimai, kad Galimybių pasas yra diskriminacijos forma, daugiau pavieniai atvejai. Tačiau kiek kalbėjausi, daug didesnė problema, kad kai kurie verslai dar net nežino, kad jie galės veikti. Jie žino, kad pasas yra, bet jie nežino, kad jau galės atsidaryti. Su vienu baru kalbėjausi, sakau, kitą savaitę galėsite pradėti dirbti. Atsako – negali būti. Taip, sakau, yra Galimybių pasas, viskas. Jie buvo tokiame šoke. O naujas baras, laukia išėjimo į gyvenimą“, – stebėjosi A. Romanovskis.
Jis viliasi, kad apskritai Galimybių pasas bus trumpalaikis instrumentas.
„Po kurio laiko, kai bus masinis imunitetas, jo aktualumas labiau bus susijęs tikriausiai su kelionėmis, o ne paslaugomis“, – vertino A. Romanovskis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
