Atlyginimai, komandiruočių pinigai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos turi būti mokamos pavedimu, o ne grynaisiais, nusprendė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Tokį sprendimą komitetas trečiadienį priėmė, apsvarstęs Darbo kodekso pataisas. Prieš balsavo „valstietis“ Valius Ąžuolas, o susilaikė Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas.
„Turime mažinti šešėlį“, – teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius mano, kad nauja tvarka bus nepatogi tiems, kam darbdaviai atlyginimus moka kiekvieną savaitę, bei kai darbuotojai turi skolų, nenori jų dengti ir stengiasi uždarbį gauti grynaisiais.
„Išvengiant skolų grąžinimo, nes jeigu bus pinigai pervesti į kortelę, tai jam automatiškai pinigai gali būti nurašomi“, – aiškino A. Butkevičius.
Valstybinės įstaigos – už, verslas – prieš
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė, be kita ko, pasiūlė į pinigų pavedimų sąrašą įtraukti visus darbuotojams mokamus priedus.
„Turime problemų su kilnojamaisiais priedais, ypač statybų sektoriuje, kai dalis užmokesčio virsta priedu ir neapmokestinama“, – sakė E. Janušienė.
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad toks reglamentavimas „poveikio prasme būtų teigiamas“, nes didžioji dauguma verslo atlygį jau moka ne grynaisiais, o pavedimais.
Jis patikino, kad trečiųjų šalių piliečiams, kurie dirba ir gyvena Lietuvoje, atsidaryti sąskaitas šalies bankuose ar kitose finansų institucijose problemų nėra.
„Apie 100 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos piliečių turi sąskaitas ir jiems yra galimybė gauti mokėjimo sąskaitos paslaugą už reguliuojamą kainą“, – informavo G. Šimkus.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas siūlo pataisas taikyti be jokių išimčių.
„Taikyti be išimčių. Kai atsiranda išimtys, atsiranda gudresnių už gudriausius“, – pareiškė jis
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) direktoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas mano, kad nauja tvarka sumažins ginčų darbo užmokesčio mokėjimo klausimais.
Tuo metu verslo atstovai ragino palikti galimybę darbuotojams gauti darbo užmokestį ir grynaisiais. Apie tokius atvejus darbdaviai informuotų VDI, „Sodrą“ ar VMI.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas apgailestavo, kad atsisakyta idėjos įmones, mokančias grynaisiais, įpareigoti apie tai informuoti valstybines institucijas, kurios stebėtų tokius mokėjimus.
„Grynieji pinigai, kuriuos išmoka įmonė, kurioje jie buhalteriškai apskaityti, nedidina šešėlio“, – aiškino jis ir pabrėžė, kad LB statistika rodo, jog žmonės naudojasi grynaisiais.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis apgailestavo, kad dabar norima atimti iš darbuotojų galimybę darbo užmokestį gauti tokia forma, kokia jie norėtų.
„Tai būtų išimtiniai atvejai“, – siūlė jis.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Rimas Varkulevičius įspėjo, kad nukentės žmonės ir verslas regionuose, pavyzdžiui, parduotuvės, mugės, amatininai.
„Tai veda prie atsiskaitymo grynaisiais negalimybės, o juk turime didelius ekonominius masyvus, kur vyksta grynųjų naudojimas, dėl ko egzistuoja, pavyzdžiui, turgai, kurie ypač svarbūs regionuose. Neatimkime galimybės ten žmonėms darbuotis“, – tvirtino jis.
R. Varkulevičius, be kita ko, įspėjo, kad kaime žmonės, neturėdami grynųjų, važiuos apsipirkti į didesnes parduotuves, o mažos parduotuvės pradės nykti.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirinė tikino, kad darbo užmokesčio mokėjimas grynaisiais suteiktų mažesnes socialines garantijas.
„Nuskriausime kaimo vietose, mažas įmones, kurios taiko darbo užmokesčio išmokėjimą grynaisiais ne todėl, kad jis kažkoks šešėlinis, bet todėl, kad tame rajone taip patogiau ir darbuotojui, ir darbdaviui, nes ten nėra išvystyta bankomatų infrastruktūra arba jie yra tušti“, – kalbėjo ji.
Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, kai kurie parlamentarai siūlo sekti Švedijos pavyzdžiu – įpareigoti bankus, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos.
M. Majauskas sako, kad abu reikalavimus – mokėti algas tik negrynaisiais pinigais bei bankams įrengti daugiau bankomatų – Seimas įtvirtintų vienu metu.
