Minimos 49-osios R. Kalantos mirties metinės – Kas vyksta Kaune

Minimos 49-osios R. Kalantos mirties metinės Vilijampolėje tebestovi namas, kuriame jis gyveno

Penktadienį kauniečiai raginami prisiminti Romą Kalantą, kuris po 1972 m. gegužės 14 d. vykusios mirtinos protesto akcijos tapo laisvės šaukliu. Tądien Kaune, prie Muzikinio teatro, prieš tuometinio miesto vykdomojo komiteto pastatą sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ 19-metis vaikinas apsipylė benzinu ir pasidegė, taip protestuodamas prieš sovietinį režimą. Nuo tol gegužės 14-oji Lietuvoje kasmet minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.

Penktadienio rytą Muzikinio teatro sodelyje, kur yra paminklas R. Kalantai atminti, apsilankė ir gėlėmis Pilietinio pasipriešinimo dieną pagerbė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, mero pavadutojai Andrius Palionis bei Mantas Jurgutis ir kiti žiaurų aktą pamenantys kauniečiai.

Įkvėpė laisvės siekiui

Prisimenant to meto įvykius, į 19-čio Romo Kalantos laidotuves 1972 m. gegužės 18 d. prie jo namų (Panerių g. 34) besirinkę žmonės liko nemaloniai nustebinti – R. Kalanta buvo palaidotas keliomis valandomis anksčiau, nei planuota. Taip sovietų KGB siekė išvengti susibūrimų.

Įpykę žmonės išskubėjo į miesto centrą ir dėjo gėles R. Kalantos mirties vietoje. Netrukus į Laisvės alėją susirinko apie 3 tūkst. protestuotojų minia, kuri skandavo: „Laisvę Lietuvai!“, „Okupantai lauk!“.

1972 m. gegužės 18-oji Kaune./ Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Minią slopinti buvo pasitelktos didelės milicijos, draugovininkų bei vidaus kariuomenės pajėgos. Suėmė daugiau kaip 400 dalyvių, juos nuskuto plikai, mušė guminėmis lazdomis, tardė. Nemažai dalyvių buvo pašalinti iš aukštųjų mokyklų, darboviečių, o aktyviausiems iškeltos baudžiamosios bylos.

Naktį Kaune išdėlioti rašteliai su antisovietiniais šūkiais: „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja gegužės 18-oji!“, „Šalin raudonuosius vabalus!“.

Šie įvykiai praminti „Kauno pavasariu“, R. Kalanta tapo politinio pasipriešinimo ir protesto prieš sovietinę okupaciją simboliu.

R. Kalantos namas Vilijampolėje
Namas Panerių g., kuriame gyveno, o vėliau buvo pašarvotas R. Kalanta./ R. Tenio nuotr.

Gyveno Vilijampolėje

Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, 1963-1972 m. vaikinas su tėvais Elena ir Adolfu gyveno Vilijampolėje, Panerių g. 34. Šeimoje augo keturi sūnūs.

1963–1971 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Neišlaikęs kelių abitūros egzaminų vaikinas 1971 m. perėjo į vakarinę mokyklą ir tuo pačiu metu darbavosi Vilijampolėje veikusiame „Aido“ fabrike, gaminusiame vaikiškus baldus, vežimėlius, įvairus muzikos instrumentus: metalofonus, lūpines armonikėles.

Vaikinas rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara, itin mėgo grupę „The Beatles“, imponavo hipiams, nešiojo ilgus plaukus, buvo uždaro būdo.

R. Kalantos namas Vilijampolėje
Paminklinis akmuo Panerių g. 34-to namo sodelyje. Jo aplinką prižiūri bendruomenės jaunimas/ R. Tenio nuotr.

Po protesto akcijos, patyręs viso kūno II-IV laipsnio nudegimus, vaikinas 1972 m. gegužės 15 d. ligoninėje mirė. Artimieji jo užrašų knygelėje rado įrašą – „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

Vaikinas iki pat mirties gyveno Vilijampolėje, Panerių g. 34 esančiame name su nedideliu sodu. Namas tebestovi iki šiol. Ant namo kabo 1990 m. atidengta memorialinė lenta (skulpt. Vytautas Ledas), o kieme – atminimo akmuo. Šiuo metu name gyvena kelios šeimos.

2000 m. liepos 4 d. R. Kalantai (po mirties) skirtas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, 2005 m. suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas. Žinomam kauniečiui atminti Petrašiūnuose yra jo vardo gatvė – R. Kalantos.

Romo Kalantos istorija įamžinta 1990 m. dok. filme „Fontano vaikai“ (rež. R. Banionis, A. Šiuša), taip pat protesto akcija atminta filme „Emilija iš Laisvės alėjos“ (2017 m., rež. D. Ulvydas).

Kviečia pagerbti

Pagarbą kovos už laisvę simboliui R. Kalantai šiandien galima atiduoti Kauno miesto sodelyje prie jam skirto paminklo „Aukos laukas“ (atidengtas 2002 m., įrašas grindinyje – „Romas Kalanta 1972“, skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys), kur 12 val. vyks gėlių padėjimo ceremonija. Taip pat padėti gėlių galima šalia R. Kalantos namo Vilijampolėje (Panerių g. 34) bei prie kapo Romainių kapinėse.

Šįmet R. Kalantos (1953-1972) protesto akcijai sukako 49 metai.

2022 metus LR Seimas paskelbė Romo Kalantos metais.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA