LSMU Kauno ligoninės medikai pastebi, kad COVID-19 sunkesnėmis formomis gali pasireikšti ir vaikams, nors palyginti su suaugusiais, ligoninės paslaugų jiems prireikia rečiau. Dėl koronaviruso paliekamų nemalonių pasekmių tėvai su atžalomis pas gydytojus atvyksta ir po poros mėnesių.
Pasekmės sveikatai lieka ilgai
Kaip pranešime žiniasklaidai sakė LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėja dr. Marija Marengolcienė, net ir lengvesnės vaikų susirgimo COVID-19 formos gali palikti nemalonių pėdsakų organizme.
„Pagausėjo pacientų, kurie skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, galvos skausmu, virškinimo trakto problemomis, bet konkrečios ligos atlikti tyrimai neparodo. Tada daromas antikūnų tyrimas. Jei jų randama, galima traktuoti, kad vaikas persirgo COVID-19 ir pasireiškiantys sveikatos sutrikimai yra to pasekmė“, – pasakojo dr. M. Marengolcienė.
Medikė aiškino, kad susirgus COVID-19 suaugusiems, jų vaikai dažna netiriami, jei jie negaluoja lengvai, o kartais išvis neturi jokių simptomų. Tačiau maždaug po dviejų mėnesių tėvai sunerimsta, matydami, kad vaiko sveikatos būklė negerėja ar net pablogėja. Tokiems vaikams specialaus gydymo nėra – skiriamas stiprinantis organizmą mitybos ir poilsio režimas.
Prireikia ir deguonies terapijos
LSMU Kauno ligoninėje pandemijos metu jau gydyta daugiau kaip 80 vaikų. Ligoninės Vaikų priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius pasakojo, kad sunkesnės COVID-19 formos pasireiškia vyresniems nepilnamečiams. „Turėjome apie 10 pacientų, kuriems prireikė papildomo deguonies tiekimo dėl COVID-19 sukeltos pneumonijos. Dauguma jų buvo nuo 12 iki 17 metų amžiaus“, – teigė D. Varaškevičius.
Jauniausias ligoninės COVID-19 pacientas buvo 2 mėnesių amžiaus kūdikis. Didžioji dalis atvyksta dėl besitęsiančio karščiavimo, vangumo, skysčių trūkumo, dalis su stipriu kosuliu, vėmimu, viduriavimu. „Kartais sudėtinga pasakyti, ar negalavimus sukelia koronavirusas ar jis diagnozuojamas atvykus į ligoninę kaip šalutinė liga“, – pastebi D. Varaškevičius.
Kam liga pavojingiausia?
LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos gydytojas, vaikų pulmonologas dr. Eugenijus Griška pabrėžė, kad COVID-19 didesnį pavojų kelia sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, po organų transplantacijų, imunosupresinės būklės ar turintiems kitų gretutinių ligų, onkologinių susirgimų vaikams.
Pasak mediko, vaikams pasireiškia tokie patys būdingiausi COVID-19 simptomai kaip ir suaugusiesiems. Tai karščiavimas, sausas kosulys, bendras silpnumas, galimi virškinamojo trakto sutrikimai. Šie simptomai būdingi daugeliui kitų infekcinių ligų ir dėl to atpažinti COVID-19 be testo neįmanoma.
„Jeigu vaikas karščiuoja, tėvai neturėtų skubėti jo vežti į gydymo įstaigą. Vaikui jaučiantis pakankamai gerai, galima kurį laiką jį stebėti namuose. Tačiau jei jis elgiasi kitaip nei įprasta, tampa vangus, rekomenduojama kreiptis į medikus dėl COVID-19 ar kitų ligų tyrimo ir gydymo“, – patarė dr. E. Griška.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad esant pandemijai tėvai vaikų rečiau kreipiasi į medikus, gydymo įstaigas. „Nors šeimos gydytojai daugiau dėmesio skiria nuotolinei konsultacijai, tačiau užsitęsus bet kokiems negalavimams būtų tikslinga kontaktinė mediko konsultacija“, – teigė dr. E. Griška.
Visi medikai sutaria, kad mokyklose taikomas testavimas gali padėti valdyti epidemiologinę situaciją.
