Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri siekė išsiaiškinti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą turtą.
„Santuokos metu su vyru pirkome kotedžą. Buto pirkimui man pinigų davė tėtis, o vyrui, jo mama, negano to aš pardaviau man asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ir taip prisidėjau prie buto pirkimo, tačiau vyras mane tikina, kad jis savo darbu įrengė būstą, todėl mūsų indėlis į bendrą gyvenamąją patalpą yra vienodas. Ar santuokos nutraukimo atveju aš turėsiu teisę gauti didesnę dalį buto, kuris mums priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise?“, – teiravosi skaitytoja.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyta prezumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik įstatymo nustatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje yra numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Pažymėtina, kad taikant minėtą normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, turi būti nustatyta kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.
Įstatyme nėra nustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo. Nukrypimo nuo lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinus individualias bylos aplinkybes. Teismas, nustatydamas konkrečiai kiekvienam sutuoktiniui tenkančias bendro turto dalis, taip pat, turi atsižvelgti, kad toks padalijimas atitiktų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus. Jeigu yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą.
CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Šiuo atveju, tėvų padovanoti pinigai. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.
Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti aukščiau minėtą normą, yra vertinama ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmenimis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.
Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kuris turi būti įrodytas. Svarbu paminėti, kad asmens darbas, kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą taip pat yra vertinamas, kaip asmeninė investiciją į bendrą turtą.
Taigi, santuokos nutraukimo atveju yra galimybė sutuoktiniui gauti kompensaciją, jeigu buvo investuotos asmeninės sutuoktinio lėšos į bendrą turtą arba teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, jeigu yra įstatyme numatyti pagrindai.
