Atšilus orams, į Laisvės alėją vėl plūsta tūkstančiai miesto šurmulio išsiilgusių miestiečių, dalis jų – pėsčiųjų gatve skrodžia dviratėmis transporto priemonėmis. Padaugėjus incidentų, miesto valdžia suskubo aiškinti, kad įveda naujas taisykles, kurios geriau reguliuos pėsčiųjų ir ratuotųjų santykius. Tačiau paaiškėjo, kad tos taisyklės jau seniai galioja, kita tema, kad dviratininkai ir paspirtukininkai jų ir toliau nesilaiko.
Zonos išskirtos jau seniau
Šių metų gegužės pabaigoje Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius viešai teigė: „Siekdami išvengti susidūrimų ir nelaimių, Laisvės alėją kelio ženklais „padalinome“ į dvi zonas. Einant nuo Senamiesčio Soboro link – visa dešinioji alėjos pusė ir vidurinė dalis liepų proskynoje skirta išimtinai tik pėstiesiems. Tuo metu kairioji pusė – mišriam judėjimui“.
Kad ši naujovė nėra jokia naujovė rodo daugybė portalo „Kas vyksta Kaune“ fotografo Roko Tenio užfiksuotų archyvinių kadrų, kuriuose aiškiai matyti, kad ženklai, žymintys, jog viena alėjos pusė skirta tik pėstiesiems, kita – dviratėms transporto priemonėms ir pėstiesiems – Laisvės alėjoje kabo jau seniai.
„Šie ženklai Laisvės alėjoje pakabinti 2020 metų vasarą, taip išskiriant tik pėstiesiems ir pėstiesiems bei dviratėms transporto priemonėms skirtas zonas“, – kiek vėliau portalui „Kas vyksta Kaune“ atsakymuose į klausimus patikslino ir M. Matusevičius.
Kita tema, ar žmonės žino ką tie ženklai reiškia ir, kokios baudos gresia už jų nesilaikymą.
Tai nėra dviračių takas
Viena didžiausių painiavų – anksčiau alėjoje buvęs dviračių takas, kuris buvo žymimas dviračio ženklu, o dar ir nudažytas žalia spalva. Iš to kilęs ir klaidingas manymas, kad rekonstruotos alėjos grindinyje siauru kitos spalvos akmens kontūru nužymėta juosta yra skirta tik dviratėms transporto priemonėms, kurios gali lėkti ja lyg įprastu dviračių taku.
„Ženklai aiškiai rodo, kad visa kairioji Laisvės alėjos zona, jei žiūrėsime nuo Senamiesčio, yra skirta mišriam judėjimui. Žinoma, būtų gerai, jei susiklostytų tokios tradicijos, kad dviračiai ir paspirtukai važiuotų ta išskirta zona, o pėstieji stengtųsi ja nevaikštinėti, tačiau pagal dabartinį ženklinimą, nei pėstieji, nei dviratininkai neprivalo to daryti“, – sako Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Rasita Henriot.
Ji pabrėžia, kad mišrų judėjimą leidžiantis ženklas aiškiai nusako taisykles, kurių privalo laikytis dviratininkai ir važiuotojai elektriniais paspirtukais, kurių viena pagrindinių – saugus greitis.
„Tokiose zonose, kur yra daug pėsčiųjų, leidžiama važiuoti tik tokiu greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimui, t.y. 3–7 kilometrai per valandą, paliekant praeiviams pakankamą tarpą iš vieno ar kito šono“, – primena R. Henriot.
Tiek pareigūnė, tiek alėjos lankytojai pastebi, kad galbūt būtų ir daugiau tvarkos, jei dviratininkai galėtų judėti tik jiems skirta juosta, tačiau kol kas išryškinti tik dviračiams skirtos zonos savivaldybė neplanuoja. „Tam ir yra kelio ženklai, kuriais eismo dalyviai turėtų vadovautis. Miesto projektuotojas, planuodamas kaip atrodys Laisvės alėja po rekonstrukcijos, numatė būtent tokią mišrios zonos vietą“, – teigia M. Matusevičius.
Baudos nedaro įspūdžio
Policijos pareigūnė R. Henriot sako, kad kelių policija, prasidėjus dviračių sezonui, vykdo prevencines priemones, kurių metu perspėja nedrausmingus eismo dalyvius, primena jiems taisykles. „Praeitą savaitę vykdėme priemonę ir Laisvės alėjoje. Sustabdėme 6-7 dviratininkus ir paspirtukininkus, dažniausias pažeidimas – per didelis judėjimo greitis“, – sako ji.
Artimiausiu metu pareigūnai dviratininkų bausti taip pat neplanuoja, bet jei situacija negerės, gali būti pradėtos taikyti ir nuobaudos. Tiesa, jos nutrūktgalvių dviratininkų ir paspirtukininkų nelabai įbaugins, mat už smulkius pažeidimus tesiekia nuo 10 iki 12 eurų, o susimokant per nurodytą terminą – perpus mažiau.
Tiesa, už važiavimą dviračiu ar elektriniu paspirtuku zonoje, kuri skirta tik pėstiesiems, bauda jau kiek didesnė – nuo 20 iki 40 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad tik pėstiesiems skirtuose takuose koja pasispiriantys paspirtukininkai, riedlentininkai ir riedutininkai judėti gali, todėl išvydus juos dešiniojoje Laisvės alėjos pusėje piktintis nereikėtų.
Ženkliau didėti baudos ima, jei minėtieji eismo dalyviai sukelia pavojingas situacijas ar yra apsvaigę. Bauda didėja iki 50 eurų , jei sukeliamos pavojingos situacijos, dėl kurių kiti eismo dalyviui priversti staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį. Už nežymiai sutrikdytą kitų asmenų sveikatą gali tekti susimokėti iki vieno šimto keturiasdešimt eurų siekiančią baudą. Panaši bauda ir už važiavimą dviračiu ar elektriniu paspirtuku lengvai apsvaigus, o už didesnį girtumą gali tekti pakloti baudą siekiančią 200 eurų.
Eismo uždrausti neketina
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė, paklausta, ar nesiūlytų miesto savivaldybės administracijai uždrausti dviračių ir elektrinių paspirtukų eismą Laisvės alėjoje ir Vilniaus gatvėje, kurioje pėsčiųjų koncentracija dar didesnė, svarstė, kad reiktų atsižvelgti į labiau pažeidžiamų eismo dalyvių interesus. „Visgi, Laisvės alėjoje yra daugiau ne dviračių, o pėsčiųjų, tarp kurių itin nesaugi grupė – vaikai“, – svarstė pareigūnė.
Tačiau Kauno miesto savivaldybės atstovai laikosi priešingos nuomonės. Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo M. Matusevičiaus įsitikinimu, Laisvės al. tako paskirtis – rekreacinė, tad jame galima leisti laisvalaikį, poilsiauti, pasivaikščioti ar ramiai pasivažinėti. „Uždrausti dviračių ir paspirtukų eismo neketiname nei Laisvės al., nei Vilniaus gatvėje, nes šios zonos skirtos visiems kauniečiams. Planuojama, kad tokia tvarka išliks ir ateityje“, – sako jis.
Taip pat M. Matusevičius primena, kad lygiagrečiai Laisvės al. esančioje Kęstučio g. yra nutiestas naujas, funkcionalus, tik dviračiam skirtas takas, kuriuo dviratininkai gali greičiau ir saugiau pasiekti savo kelionės tikslą.
