Nors COVID-19 laikoma pavojingiausia vyresniems gyventojams, Vilniaus ir Kauno ligoninėse gydyti ir keli šimtai šia liga užsikrėtusių vaikų, kai kurie jų sirgo sunkiai, teigia įstaigų medikai.
„Didžioji dalis vaikų perserga gana lengvai. Vaikai hospitalizuojami, kai įtariamos antrinės bakterinės infekcijos, jei atkakliai karščiuoja ar yra kitų sudėtingų lėtinių ligų, kuomet reikalinga gydytojų priežiūra“, – BNS sakė Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.
„Buvo ir tokių vaikų, kurie COVID-19 liga sirgo sunkiai, apie 10 tokių pacientų turėjome, jiems taikyta deguonies terapija. Vaikų, kuriems būtų reikėję taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją, nebuvo“, – pridūrė ji.
Pasak medikės, iš viso nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 ligoninėje apsilankė 498 vaikai, maždaug trečdalis iš jų buvo hospitalizuoti.
I. Ivaškevičienės teigimu, vienu metu Santaros klinikose gydomų vaikų skaičius nuolat svyruoja, tačiau daugiausia jų hospitalizuota pernai gruodį bei šių metų sausį. Šiuo metu čia dėl COVID-19 gydomi keturi vaikai.
Liekamieji reiškiniai po COVID-19 – ir vaikams
Savo ruožtu COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas Vaidotas Gurskis BNS teigė, kad Kauno ligoninėje taip pat gydomi keturi vaikai, sergantys COVID-19 liga. Vienas iš jų – sunkia šios ligos forma.
„Kitų COVID-19 ligos formos vidutinio sunkumo arba lengvos, bet reikalingas stacionarinis gydymas dėl kitų patologijų“, – teigė medikas.
Tuo tarpu Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje gydomas vienas vaikas, sergantis sunkia COVID-19 ligos forma.
Nuo pandemijos pradžios Kauno ligoninėje gydyta 60, Kauno klinikose – 21 vaikas.
Tiek Santaros klinikų, tiek Kauno ligoninės bei Kauno klinikų atstovai teigė, kad pacientų amžius labai įvairus, tačiau sunkiau serga kiek vyresni vaikai.
Pasak I. Ivaškevičienės, net ir persirgusieji infekcija vaikai dar kurį laiką gali jausti nuovargį, be to, dėl COVID-19 kai kuriems iš jų „gali išsivystyti multisisteminis uždegiminis sindromas“.
„Pažeidžiama daugiau nei viena organų sistema. Gali būti pažeidžiama širdis, inkstai, plaučiai, kraujotakos sistema, centrinė nervų sistema. Tokie vaikai dažniausiai serga sunkiai, prireikia gydymo intensyvios terapijos skyriuje“, – sakė medikė.
„Kai kurie tėvai net nežinojo, kad jų vaikai prieš tai sirgo COVID-19“, – pridūrė ji.
I. Ivaškevičienės teigimu, tokių vaikų ligoninėje gydyta apie 20.
Pacientų skaičius atspindi situaciją visuomenėje
Anot gydymo įstaigų, į ligonines dėl COVID-19 guldomų vaikų skaičius ėmė augti pernai rudenį.
„Situacija praktiškai atspindi tai, kas vyksta visuomenėje. Vienu metu yra buvę ir apie 10 pacientų. Pradėjus taikyti griežtesnes karantino priemones ir pas mus gydomų vaikų mažėjo, bet pastaruoju metu vėl padaugėjo“, – teigė Santaros klinikų medikė.
Pasak jos, daliai moksleivių atnaujintas kontaktinis ugdymas kol kas reikšmingos įtakos ligoninės veiklai neturėjo.
„Kad su dabartiniais atlaisvinimais būtų naujas labai ženklus didėjimas, tai ne, mes to nematome. (…) Mes su atvertomis mokyklomis pamatėm, kad grįžo visi kiti mūsų pacientai, kurių buvo labai sumažėję: sergantys viršutinių kvėpavimo takų, žarnyno infekcijomis“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Statistikos departamento antradienio duomenimis, Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1237 įvairaus amžiaus COVID-19 pacientai, 128 iš jų – reanimacijoje.
