Savo profesinį gyvenimą kovai su infekcinėmis ligomis pašventęs gydytojas, profesorius Alvydas Laiškonis neigiama prasme stebisi dalies žmonių elgesiu, kai jie neaišku kiek laiko dėvi tą pačią kaukę, piktai reaguoja į pastabas viešajame transporte, o į lauko kavines lekia lyg nuo grandinės paleisti.
„Parduotuvėje matau tokias sutrintas kaukes, kada žmogus turbūt tą pačią kaukę nešioja kelias savaites, ir jas laiko kišenėje kartu su nosine, pirštinėmis. Per dieną, jei išeinu kažkur į lauką, sunaudoju šešias aštuonias kaukes. Namuose jų nenaudoju. Bet žmonės vis naudoja tas pačias“, – stebėjosi A. Laiškonis.
Profesoriui nerimą kelia ir elgesys žmonių, kurie viešajame transporte kaukes dėvi po smakru pasikabinę.
„Mane kelis kartus iškoliojo autobuse, kai prašiau „būkite malonus, užsidėkite kaukę, kad apsaugotumėte kitus žmones“. Sakė: „aš nesergu, nesirgsiu, tu nesikišk“, žmonės labai grubiai atsakė į pastabas.
Mūsų žmonės nesupranta to dalyko, kad tai yra problema, kuri yra nematoma. Jeigu niekas iš artimųjų nesusirgo, tai žmonės nelabai reaguoja“, – sakė A. Laiškonis.
Ilgametis medikas ir mokslininkas konkrečiu pavyzdžiu pasakojo, kad žmonės supranta to viruso pavojingumą susidūrę su bėda.
„Kada numirė mažame Žemaitijos miestelyje trys žmonės, miestelis pasikeitė šimtu procentų, atsirado kaukės, rankų plovimas. Nes mirė artimi žmonės, ir jie matė, kad jie net atsisveikinti negalėjo – supakavo, uždarė, išvežė, kremavo“, – pasakojo A. Laiškonis.
Dabar neitų į lauko kavinę
Profesorius prisipažįsta, kad pats šiuo metu nenorėtų apsilankyti lauko kavinėje.
„Kada pasižiūrėjau, kaip dabartiniu metu žmonės elgiasi lauko kavinėje, tai jie nesilaiko jokių apsaugos priemonių. Man susidarė vaizdas, lyg jie būtų paleisti nuo grandinės, stengiasi įrodyti, kad jie kažkokie ypatingi. Kiek mačiau per televiziją, Kaune ar Vilniuje jie neateina išgerti kavos arba arbatos, pabendrauti, jie ateina su triukšmu, su kažkokiu savęs išreiškimu, ir tai yra labai pavojingas dalykas“, – komentavo A. Laiškonis.
Profesoriui apmaudą kelia jaunų žmonių elgesys.
„Sako, kad jie visi pavargę. Jie yra pavargę nuo to, kad jie negali patekti į kavinę. Mano tėvų karta buvo pavargę todėl, kad juos vežė į Sibirą, kad jie neturėjo kuo maitinti vaikus. Ir niekada niekas nesiskundė, kad jie buvo pavargę.
Mane tas labai jaudina, kai aš prisimenu, kada buvo formuojami ešalonai į Sibirą, ir mes, vaikai, nešdavome tiems žmonėms valgyti sriubą. Dabar mes negalime išgyventi neišvažiavę į užsienį arba nepašūkavę kavinėje“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Tiems, kurie būtinai nori vasarą keliauti į užsienį, profesorius pataria prieš tai atidžiai pastudijuoti, kokia situacija yra toje šalyje, ar grįžus reikalinga saviizoliacija.
„Neabejoju, kad, kai vasarą Europoje pajudės didelis žmonių kiekis, turėsime didesnį užkrėstumą, kadangi vakcinacija vėluoja. (…) Jeigu vasarą lietuviai pakeliautų po mūsų gimtąją Lietuvą, pamatytų gražiąsias bažnyčias, mažus miestelius, kaip juos sutvarkė, jie tikrai nieko neprarastų, nes kiekvienu momentu galėtų grįžti į namus, o svetimoje šalyje jie rizikuoja. Bet žmonėms dabar nemada neatostogauti užsienyje“, – sakė A. Laiškonis.
Siūlo leisti amžiaus kartelę skiepijamiems
Savo gyvenimą kovai su infekcinėmis ligomis pašventęs profesorius nemano, kad šiuo metu reikėtų visas pastangas nukreipti tam, kad būtų paskiepyti nenorintys skiepytis senjorai.
„Tie žmonės, kurie nesiskiepija, jiems nieko nepadarysime. Man buvo labai keista, kada važinėja premjerė, ir kiekvieną močiutę įtikinėja skiepytis. Yra žmonės, kurie niekada nesiskiepijo ir nesiskiepys.
Mano galva, dabartiniu metu reikėtų leisti skiepų kartelę, pradėti skiepyti žmones nuo 55 metų, tuos , kurie dirba, kurie nori skiepytis, o ne kažkur gaudyti miško pakraštyje gyvenančią močiutę. Savo gyvenime man niekada nepavyko įtikinti nei vieno žmogaus, kuris nenorėjo skiepytis. Net negalvoju, kaip tuos žmonės įtikinėti, jeigu jie nenori, tegul jie nesiskiepija“, – sakė A. Laiškonis.
Apskritai profesorius buvo kritiškas valdžios sprendimams, kurie iš esmės laisvina karantino sąlygas.
„Užkrečiamumas auga. 100 tūkst. gyventojų jau pasiekėme virš 500 atvejų per 14 dienų, ir mes pastoviai atlaisviname karantiną. Reiškia, mes sakome ir darome priešingą dalyką. Kada neberibojame gyvenimo, stengiamės įtikti mūsų stambiesiems verslininkams, kurie, kiek suprantu, reikalauja iš Vyriausybės palengvinimų.
Matysime, jei turėsime dar vieną bangą, ir ji smogs vasarą, kada prasidės kurortinis sezonas, ir žmonės labai daug judės, bus labai sunku. Mes tą matome per kiekvienas šventes. Su nerimu laukiu Motinos dienos. Jokių apribojimų nebus, mes važiuosime per visą Lietuvą. Ne visos mamos dar paskiepytos“, – sakė A. Laiškonis.
Koronavirusas nugalėjo gripą
Infekcinių ligų specialisto nė kiek nestebina faktas, kad šiais metais fiksuojamas ypač mažas sergamumas gripu.
„Vienas dalykas, jeigu mes naudojame visas priešgripines priemones (kaukes, rankų plovimą, vėdinimą, izoliaciją, bendravimo apribojimus), tai savaime suprantama, kad turime vieną medalio pusę.
Antras dalykas, mes užmirštame klasikinius virusologijos dėsnius, yra vadinamoji virusinė interferencija. Tai yra toks dėsnis, kad, jeigu vienu metu pasirodo du virusai, tai visada laimi tas, kuris yra stipresnis. Stipresnis virusas nugali silpnąjį. Silpnasis virusas negali plisti. Ir mes šiais metais turime puikų virusinės interferencijos pavyzdį, kada koronavirusinė infekcija visiškai užblokavo gripą. Kiek man teko kalbėtis su šeimos gydytojais visoje Lietuvoje, gripo atvejų praktiškai nebuvo diagnozuota“, – sakė A. Laiškonis.
Pasak profesoriaus, koronavirusas yra oro lašelinė infekcija, kuri labai ypatingai nesiskiria nuo mums jau žinomo gripo.
„Yra vienas dalykas, kuo koronavirusas yra ypatingas, kad, jeigu gripo formos yra simptominės, tai koronavirusinė infekcija turi asimptomines formas. Jos yra labai pavojingos, todėl, kad kontaktuodami su tokiais žmonėmis mes nežinome, ar jis serga, nes jis pats nejaučia. Tas labai daug prisideda prie to viruso paplitimo“, – sakė A. Laiškonis.
Kartu profesorius priminė, ką apie oro lašeliniu keliu plintančias infekcijas, mus jau yra išmokęs gripas, ir ką galima pritaikyti ir koronaviruso prevencijai
„Žinome, kad jis plinta uždarose patalpose, kada yra glaudus žmonių bendravimas, kada yra nevėdinamos patalpos, ir kada patenka vienas arba keli gripo viruso nešiotojai, kurie kosėdami arba čiaudėdami skleidžia infekciją aplinkiniams. O aplinkiniai perneša gautą infekciją į namus.
Epidemija plinta jau nebe dienomis, o valandomis. Mes puikiausiai žinome, kad pirmas dalykas, kuris mums reikalingas tokiais atvejais, tai yra vėdinimas, ir be abejo asmeninių apsaugos priemonių naudojimas. Turiu mintyje kaukes, rankų plovimą, visą tai, ką jūs puikiausiai žinote“, – sakė A. Laiškonis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
