COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse yra itin sudėtinga ir reikšmingai blogėjanti, BNS antradienį informavo Kauno klinikos.
Pasak koordinuojančios ligoninės, vien per pastarąją parą į Kauno regiono ligonines paguldyti 49 nauji pacientai, dešimt iš jų – į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius.
Akivaizdžiai daugėjant pacientų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, nuspręsta šią savaitę didinti COVID-19 lovų skaičių regiono ligoninėse.
Artimiausiomis dienomis bus pradėta mažinti planinių stacionaro paslaugų apimtis.
Kauno regione šiuo metu užimta 300 iš 380 arba 79 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų su deguonies tiekimu.
Taip pat užimtos 27 iš 43 arba 63 proc. reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybe, 20 pacientų taikoma plaučių ventiliacija.
Anksčiau antradienį Santaros klinikos pranešė, jog Vilniaus regione užimta 85 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų.
Vilniaus regione regione užimtos 687 lovos, 81 iš jų – reanimacijos skyriuose. Iš viso COVID-19 pacientams gydyti numatyta kiek daugiau nei 800 lovų.
Vien Santaros klinikose, kur gydomi tik sunkūs ir labai sunkūs pacientai, reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų užimta jau 88 proc., o aktyvaus gydymo – 80 procentų: iš 159 aktyvaus gydymo vietų užimtos 128 lovos, o reanimacijos skyriuose 59 iš 67 lovų.
Kitų regionų įstaigos BNS informavo, kad jose situacija yra geresnė, tačiau prastėja.
Didžiausi protrūkiai Kauno regione
Vertinant COVID-19 ligos protrūkius, sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Vilniaus ir Kauno regionuose, čia bendrai registruota trečdalis visų ligos židinių šalyje, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, naujausiais duomenimis, Kauno regione šiuo metu yra 115 aktyvūs ligos protrūkiai, o Vilniaus – 102 ligos protrūkiai.
Statistikos departamento duomenimis, iš viso šalyje šiuo metu registruota per 360 COVID-19 ligos protrūkių.
Į šią statistiką neįtraukiami židiniai šeimose, tačiau jie, anot NVSC, sudaro apie trečdalį visų atvejų.
„Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos protrūkių struktūroje šiuo metu nestebi. Protrūkiai, kaip ir anksčiau, registruojami tose vietose, kur vyksta žmonių iš skirtingų socialinių aplinkų kontaktas“, – sakė J. Petravičienė.
Pasak jos, sritys, kur registruota daugiausiai aktyvių protrūkių – gamybos, prekybos sektoriai, taip pat ugdymo įstaigos.
„Specialistų vertinimu, tai yra tos veiklos rūšys, kuriose, siekiant užtikrinti tinkamą infekcijų prevenciją, reikalingas glaudus darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimas. (…) Skaitlingiausi ir ilgiausiai trunkantys protrūkiai susiformuoja įmonėse, kuriose darbuotojai dirba vienoje bendroje erdvėje“, – teigė NVSC atstovė.
„Nors darbdaviai yra numatę COVID-19 valdymo priemones, neretai ligos išplitimą lemia pačių darbuotojų vis dar pernelyg žemas sąmoningumas, pavyzdžiui, į darbą darbuotojai vyksta jau jausdami COVID-19 ligai būdingus simptomus, netaisyklingai dėvi veido kaukes, jų laiku nekeičia, nesilaiko atstumo“, – pridūrė ji.
NVSC duomenimis, gamybos bei prekybos srityse praėjusios savaitės pabaigoje bendrai fiksuoti 94 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai. Ugdymo įstaigose – 84 protrūkiai.
Epidemiologai pastebi, kad pastaruoju metu – ypač Vilniaus regione – virusas darbovietėse plinta „žymiai greičiau, lyginant su situacija praėjusių metų pavasarį ar rudenį“.
„Vertinama, kad tam lemiamos įtakos turi svariai Lietuvoje išplitusi britiškoji koronaviruso atmaina. Pavyzdžiui, šiuo metu per dvi savaites vienoje gamybos įmonėje Vilniaus regione registravome 23 pirminius koronavirusinės infekcijos atvejus, baldų gamybos įmonėje – 22 pirminius atvejus per 11 dienų. Tai iliustruoja situacijos sudėtingumą“, – teigė J. Petravičienė.
Anot jos, didžiausias aktyvus protrūkis šiuo metu registruotas Kauno apskrityje veikiančioje metalo pramonės įmonėje – su protrūkiu siejami 82 COVID-19 ligos atvejai. Pirmasis atvejis, siejamas su šiuo protrūkiu, registruotas prieš mėnesį, paskiausias – balandžio viduryje.
Aktyvus protrūkis – dar nepasibaigęs (tiriamas, stebimas) protrūkis, kuriame paskutinis naujas užsikrėtimas buvo užfiksuotas ne seniau kaip prieš 14 dienų.
