Esminio lūžio Lietuvoje suvaldant COVID-19 pandemiją tikimasi pasiekti birželį, teigia prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
„Šiuo metu esame ypatingoje kryžkelėje, tikrai esame arti to momento, kad situacija dėl įsibėgėjančio vakcinavimo pradėtų gerėti“, – po susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, per susitikimą aptartas Jungtinės Karalystės pavyzdys rodo, kad paskiepijus ketvirtadalį asmenų, pradeda mažėti ir naujų užsikrėtimų skaičius, ir ligoninėse esančių pacientų skaičius, o paskiepijus pirmąja doze bent pusę gyventojų „situacija reikšmingai pasikeičia“.
„To jau galima tikėtis Lietuvoje birželio pradžioje, birželio mėnesį. Tikrai esame netoli esminio lūžio suvaldant pandemiją. Bet iki tol karantino priemonės ir jų laikymasis yra labai svarbus“, – sakė S. Krėpšta.
Ragina SAM įvesti aiškią sistemą
Klausiamas apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimą apie pusę visoms savivaldybėms numatytų naujų vakcinos dozių skirti Vilniui, patarėjas teigė, jog „sprendimo logiką galima suprasti“.
„Bet šio sprendimo įgyvendinimas tikrai nėra tinkamas. Nes mes girdėjome, kad pranešimas apie mažinamus vakcinų kiekius regionams buvo pateiktas vos prieš kelias valandas iki fakto, miestai turėjo atšaukti suplanuotą skiepijimą ir tai, be abejo, neprisideda prie sklandaus skiepijimo“, – sakė jis.
Anot S. Krėpštos, situaciją padėtų suvaldyti nuosekli sistema, aiškiai pasakant, kad vadinamosios „juodosios“ savivaldybės tam tikrą laikotarpį gali gauti papildomą kiekį vakcinų.
„Tokia sistema ir sklandus jos įgyvendinimas – ji būtų daug prasmingesnė ir nekeltų papildomų aistrų“, – tvirtino patarėjas.
S. Krėpštos teigimu, Lietuvai paskiepijus beveik ketvirtadalį suaugusiųjų gyventojų, norėtųsi, jog šalis Lietuva turėtų daugiau vakcinų ir skiepijimo tempai būtų spartesni. Anot jo, pirmadienį Lietuvą iš viso pasiekė jau milijonas dozių ir Lietuvoje bei apskritai Europa išlieka tarp vakcinavimo lyderių.
„Svarbu, kad antrąjį milijoną vakcinų gausime gerokai greičiau, ir tai pasieksime turbūt per tris kartus trumpesnį laikotarpį, nei gavome pirmąjį milijoną“, – tvirtino jis.
Ekspertas: COVID-19 augimas lėtesnis, nei pernai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, kad Lietuva nuo balandžio 17-osios yra juodojoje zonoje, dabar yra 534 atvejai 100 tūkst. gyventojų, tačiau lyginant su pernai spaliu ir lapkričiu, augimas „yra lėtas ir gerokai skiriasi nuo to, kurį matėme“
„Esame paskaičiavę, kad jeigu mes turėtumėme tokią pačią spartą, kaip buvo rudenį, mūsų atvejų skaičius šiandien turėtų siekti apie 2 tūkstančius. Tai matome, kad toli gražu esame nuo to lygio ir manome, kad šį sulėtėjimą pirmiausia sąlygoja dar vis taikomos karantino priemonės. Aišku, negalime įvertinti tų paskutinių atlaisvinimų, nes dar iš tikrųjų jie statistikoje neatsispindi, bei vakcinacija, ypatingai jei mes kalbame apie sveikatos priežiūros darbuotojų vakcinaciją“, – sakė LSMU profesorius.
Anot jo, pastebima ir tai, jog sergantieji jaunėja: sausį 50-ies ir jaunesni pacientai sudarė apie 50 proc., šiuo metu šį grupė užima apie du trečdalius naujų atvejų, sumažėjo sergančių 50-ies ir vyresnių gyventojų skaičius.
„Galima sakyti, kad COVID-19 atvejai jaunėja“, – sakė jis.
Pasak M. Stankūno, Lietuva pagal vadinamąjį Rt (pandemijos pagreičio – BNS) rodiklį Lietuva „yra pasidalinusi į dvi lygias puses“, t.y. pusėje savivaldybių rodiklis viršija vienetą ir auga, o likusioje pusėje yra mažesnis, nei vienetas. Didžiausios RT reikšmės yra Kelmės, Pakruojo rajonuose, Druskininkuose.
Ekspertai, pristatę „Google“ mobilumo duomenis, pastebėjo padidėjusį gyventojų mobilumą, kad gyventojai žymiai dažniau lankosi maisto prekių parduotuvėse.
„Jei palygintumėme mobilumą šitame segmente su 2020-ųjų sausio mėnesiu, tai matome, kad dabar Lietuvos gyventojai maisto parduotuves lanko bent 30 proc. dažniau, nei tą darė pernai sausio mėnesį (…). Matome tam tikrą ženklesnį padidėjimą prekybos centrų mobilumo pirmadienį, antradienį, jei kalbame apie ketvirtadienį, penktadienį, jis realiai atsistatė į tą lygį, kuris buvo dar prieš savaitę, prieš prekybos centrų atvėrimą. Tad galima sakyti, kad to prekybos centrų šturmo, jo neįvyko“, – sakė M. Stankūnas.
Atvejų didėjimo tikisi iki gegužės vidurio
Ekspertas priminė, kad išsipildė kovo pabaigoje pateiktos prognozės, jog labiausiai tikėtinas „vidurinis scenarijus“, kai balandžio antrojoje pusėje galima sulaukti tūkstančio atvejų per dieną.
Pesimistiniais ekspertų vertinimais dienos naujų atvejų skaičius galėtų pasiekti nebent 2,5 tūkst. atvejų, bet, M. Stankūno manymu, net jei taip nutiktų, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, toks augimas galėtų trukti trumpiau, nei prognozuota prieš tai.
Jo teigimu, kelių šimtų atvejų per dieną skaičiaus vidurkį galima būtų pasiekti birželio pirmąją pusę.
„Mes tikrai tikime kad to gali pavykti išvengti. Labiausiai tikėtina, kad matysime nuosaikų atvejų augimą ir jis neturėtų viršyti 1500 atvejų per dieną, tas turėtų būti gegužės mėnesį, gegužės vidury. Vėliau, manome, vakcinacija vis tiek padarys savo darbą ir mes turėtumėme matyti ženklų atvejų mažėjimą. Pagal mūsų dabartinius skaičiavimus, visiškai įmanoma populiacinį imunitetą pasiekti liepos pirmojoje pusėje“, – sakė jis.
M. Stankūnas taip pat pastebėjo, jog naujų atvejų itin auga Kauno regione, o ekspertams nerimą kelia prastėjanti situacija Vilniaus regione. Vis dėlto jis ragino neįvedinėti naujų ribojimų ir efektyviau įgyvendinti esamas rekomendacijas.
„Tikrai nemanau, kad reikėtų kažkokių sugriežtinimų, nes manau, kad jie jau savo darbą padarė“, – sakė jis.
Ekspertai, anot M. Stankūno, pristatė ir pernai metų mirčių statistiką, ji rodo, jog pernai mirė 3771 asmeniu daugiau, nei įprastai per metus, o „absoliuti dauguma mirčių perviršio yra siejama su COVID-19“.
Profesorė: persirgusiems rizika sumažėja 80 proc.
LSMU profesorė Auksė Mickienė teigia be kita ko pristačiusi Danijoje atlikto tyrimo duomenis, jog persirgus COVID-19 vieną kartą rizika susirgti antrąjį kartą per pusmetį „sumažėja daugiau nei 80 procentų“. Vis dėlto vyresniems nei 60 metų žmonėms apsaugos tikimybė šiuo atveju siekia tik apie 50 procentų.
Ji pabrėžė, jog būtent dėl to po pusmečio reikėtų vakcinuoti bent jau vyresnio amžiaus persirgusius asmenis.
A. Mickienė taip pat pripažįsta, kad mokslininkai iki šiol neturi duomenų, kokia tikimybė yra pasiskiepijusiam asmeniui užsikrėsti virusu ir perduoti jį kitiems nejaučiant ligos klinikinių požymių.
Kartu ji akcentavo, kad mokslininkų duomenys iš Jungtinės Karalystės įrodo vakcinos naudą dėl itin sumažėjusio hospitalizuojamų asmenų skaičiaus.
Anot jos, Jungtinėje Karalystėje paskiepijus 77 mln. žmonių, tik 400 jų buvo hospitalizuoti po dviejų dozių vakcinacijos, o apie trečdalį šių pacientų neturėjo jokių COVID-19 simptomų. Vertinant mirčių nuo skaičių, anot jos, jis mažesnis nei 1 atvejis milijonui paskiepytų gyventojų.
„Tai nepaprastai svarbi žinutė, kalbanti apie tai, kad po pirmojo paskiepijimo tokia sunki ligos forma, kad prireiktų gulėjimo ligoninėje, yra nepaprastai reta“, – tikino ji.
