Kaunietis Vykintas Gervė tamsiais rudens ir žiemos vakarais nenuobodžiavo – sukūrė Kauno gatvės meno kūrinių žemėlapį su daugiau kaip 300 eksponatų. Vaikinas ragina dažniau ištrūkti pasivaikščioti gryname ore, geriau pažinti miestą ir pasisemti įkvėpimo iš skirtingų gatvės meno kūrinių.
Paskatino žingeidumas
Vykintas Gervė pasakojo, kad kartą su draugais eidamas Laisvės alėja žvilgtelėjo į išraiškingą skulptūrą, kurios nei pavadinimo, nei istorijos kompanija tąkart prisiminti negalėjo. Žingeidus vaikinas netrukus surado informaciją, tai buvo Eriko Daugulio diplominis darbas – bronzinė skulptūra „Žinia“ (1979 m.).
„Netrukus susidomėjau ir kitomis skulptūromis, gatvės piešiniais bei ėmiau rinkti medžiagą. Mieste vaikščioti tapo žymiai įdomiau, Kaunas tapo toks spalvingas! Netrukus informacijos surinkau tiek, kad per kelis karantino mėnesius sukūriau Kauno gatvės meno žemėlapį. Šiuo metu jame yra didžioji dalis Kauno gatvės meno kūrinių – jų skaičius viršija 300, žemėlapį nuolat pildau“, – pasakojo V. Gervė.
Iš pradžių pats apžiūri
Kaunietis V. Gervė pasakojo, kad žemėlapio sudarymo procesas buvo maloni, ūpą kelianti veikla: teko daug skaityti, ieškoti informacijos, tikrinti faktus, o paskui nuvykti į vietą ir pačiam nufotografuoti kūrinį.
Žemėlapyje aprašyti visi Kauno gatvės meno kūriniai, jų sukūrimo data, autoriai, trumpa istorija. Objektai suskirstyti į dvi dalis: piešiniai ir objektai. Norint naudotis gatvės meno žemėlapiu tereikia kompiuterio ar telefono su interneto ryšiu. Karantino metu siūloma patiems susidaryti maršrutus po skirtingas miesto dalis ir keliauti į solo žygius.
„Interaktyvaus žemėlapio su visais Kauno gatvės meno kūriniais iki šiol sukurta nebuvo, tad raginu kauniečius ir miesto svečius pasinaudoti proga ir daugiau sužinoti apie paminklus bei grafičius, pro kuriuos vaikštome kiekvieną dieną. Būsite nustebinti!“, – neabejoja pašnekovas.
Džiugina atradimai
Kas nustebino, rengiant žemėlapį? „Visiems kauniečiams puikiai žinomas ant „Britanikos“ viešbučio menininko Timotiejaus Norvilos (Morfai) užrašytas žodis „nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems“ (37 raidės), pasirodo, tai nebėra ilgiausias lietuviškas žodis. Nuo 2018 m. šis titulas priklauso žodžiui „nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems“ (43 raidės). Kita įdomybė: prie Kauno pilies esančio „Laisvės kario“ paminklo viena dalis juda. Vaikams būna įdomu ją atrasti. Dar vienas ypatumas – miesto gatvėse dažnai sutinkamas „Kauno katinėlis“, pradėtas piešti anonimo, tapo miesto simboliu, talismanu. Kuriami „katino“ ženkliukai, lipdukai, tatuiruotės, pardavinėjami suvenyrai“, – pasakojo V. Gervė.
Keliaujant pro Islandijos plentą, pašnekovas ragina atkreipti dėmesį į verslo ir logistikos centro „A1“ fasadą, ten pamatysite vieną didžiausių piešinių Lietuvoje, kuris užima net 1650 kv. m. Tai Tado Vincaičio-Plūgo ir Karolio Grubio-Dėžutės nupieštas kūrinys „A1“.
Džiugina ir gyvi susitikimai su istoriniams įvykiams atminti skirtų paminklų amžininkais. Pvz., Ramybės parke prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ sutiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvis Zigmas Tamakauskas. „Susitikimai su įvykių amžininkais įstringa ilgam“, – atviravo V. Gervė.
Kauno gatvės meno žemėlapį galima rasti čia.
