Profesijos, kurių šiuo metu labiausiai trūksta. Kokios jos? Negi išties yra paprastas atsakymas į klausimą „kur stoti, jei nori geriausiai uždirbti“?
Populiariausios pastarųjų metų profesijos iš dalies priklauso ir nuo pandemijos paveikto pasaulio, tačiau – ne visos. Kai kurios išlieka aukštumoje todėl, kad tos srities specialistų tiesiog visuomet labai trūko. Kokios perspektyvos pasirinkus šias profesijas ir kokio atlyginimo galima tikėtis?
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 metais darbdaviai ieškojo net apie 50 proc. kvalifikuotų, studijas baigusių darbuotojų. O dar aukštesnei kategorijai – specialistams ir vadovaujančiam personalui – skirti darbo pasiūlymai sudarė net 16,7 proc.
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – kritinis. Jis pastaraisiais metais tiek išaugo, kad daugiau nei dvigubai viršijo nekvalifikuotų darbuotojų paklausą. Taip pat, veikiausiai dėl COVID-19 pandemijos poveikio, itin paklausiomis tapo su transportu, daiktų saugojimu bei pervežimu susijusios profesijos.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 m. vasarį didžiausia paklausa buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, krovikų, valytojų, pardavėjų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, siuvėjų bei statybininkų.
Tačiau siekiantiems daugiau uždirbti ar svarstant, kokią profesiją rinktis, aukštumose jau ne pirmus metus išlieka informacinių technologijų specialybės. Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis teigia, kad šios srities specialistų trūkumas – ypatingai didelis.
„Dauguma stojančiųjų į kolegiją renkasi sveikatos mokslus. Esame maloniai nustebinti, kad šiemet nemažai studentų stoja ir į menus. Matyt, randa patrauklių profesijų savirealizacijai. Tačiau kai kuriose srityse matome, kad poreikiai yra žymiai didesni, negu priimamų studentų skaičius.
Yra specialybių, į kurias tikrai norėtume daugiau stojančiųjų. Iš karto galima pasakyti: informatikos, inžinerijos ir technologijų moksluose visada trūksta specialistų. Į šias studijas ateina tikrai per mažai žmonių, nors sąlygos įsidarbinti yra labai geros ir tokių specialistų rinkoje labai trūksta.
Į tokias studijas norėtume surinkti vieną-dvi akademines grupes per metus, tad savo indėlį, kuris reikalingas pramonei, mūsų kolegija patenkinti galėtų. Bet reikia žiūrėti globaliau – kiek tokių specialistų reikia miestui, kiek šaliai. Trūkumas bendrąja prasme yra didžiulis ir viena aukštoji mokykla jo užpildyti tikrai negali“, – sakė P. Baltrušaitis.
Direktorius atkreipė dėmesį ir į puikias galimybes baigus IT (informacinių technologijų) studijas. Jeigu seniau buvo kalbama, kad informacinių technologijų specialistas gali gauti „net 2000 litų“, ta pati alga dabar dažnai skaičiuojama eurais ir nuo 2000 – tik prasideda.
Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) srityje vidutinis atlyginimas per pirmuosius tris šių metų mėnesius – 2285,1 euro. Tai beveik dvigubai viršija vidutinį šalies atlyginimą.
Kaip nurodoma portale „Manoalga“, programuotojas uždirba apie 2000 eurų, o IT architektas – net apie 5000 eurų.
„Įsidarbinti šių profesijų atstovams labai lengva. Studijos, aišku, gal šiek tiek sunkesnės, bet įsidarbinimas tikrai paprastas. Dažnai studentai pradeda dirbti jau studijų metu. Tos sąlygos ir COVID-19 situacija mus išmokė studijuoti nuotoliniu būdu, todėl studijas su darbu tapo dar lengviau derinti.
Aišku, šie metai – ne pavyzdys, studentai priversti mokytis nuotoliu, tačiau kalbant apskritai, studijas ir darbą suderinti tikrai yra visos galimybės. Dažniausiai jau po antro kurso, išeidami į praktiką, studentai jau gali įsitvirtinti ir darbo rinkoje. Įmonių, kurios renkasi praktikantus iš kolegijų, yra didelis ratas, skaičiuojame tikrai ne dešimtimis. Ir mažesnės, ir didesnės įmonės renkasi praktikantus iš kolegijos.
O įsidarbinus galimybės kilti irgi yra puikios. Tikrai yra absolventų, uždirbančių puikius atlyginimus. Užsienyje ir Lietuvoje žinomos įmonės tikrai negaili ir kelių tūkstančių per mėnesį, siekiant išlaikyti paklausius specialistus.
Tų paklausiausiųjų profesijų atstovų atlyginimai – tikrai gerokai didesni nei šalies atlyginimų vidurkis“, – pabrėžė direktorius.
Nors seniau buvo įprasta, kad merginos renkasi daugiausia slaugos, socialinio darbo ar kosmetologijos specialybes, o inžinerinė bei informacinė sritys paliekamos vaikinams, džiugu matyti, kad situacija pastaruoju metu keičiasi.
„Taip inžinerines studijas gal dažniau renkasi vaikinai, verslo vadybos studijas – galbūt merginos. Nors sunku taip skirstyti, nes nebėra labai didelių skirtumų. O ir informatikos moksluose atsiranda vis daugiau merginų“, – teigė P. Baltrušaitis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
