A. Veryga pastebi, kad žmonės rado būdų, kaip apeiti karantiną: įvardijo ribojimus, kurių reikėtų atsisakyti – Kas vyksta Kaune

A. Veryga pastebi, kad žmonės rado būdų, kaip apeiti karantiną: įvardijo ribojimus, kurių reikėtų atsisakyti pagyrų negaili Kaunui

delfi.lt 2021/04/11 11:58
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje „Pokalbis“ įvertino naujausius sprendimus dėl karantino. Vienas iš naujausių sprendimų buvo priimtas pirmadienį – panaikinti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, taip pat buvo kiek išplėstas savivaldybių sąrašas, kur ribojimai būtų švelnesni. Laidoje buvęs ministras įvardijo, kokius draudimus, anot jo, reikėtų palikti, o kokių galėtų nebelikti, nes jie neduoda jokios naudos.

„Gerai bent jau, kad pagrindinių judėjimo suvaržymų tarp savivaldybių nebeliko. Jų, aišku, galėjo seniai nelikti, išskyrus galbūt per pačias Velykas. Bet šiaip, ką matau, nebuvo spėta atlaisvinti tiek, kad žmonės galėtų įkvėpti oro, atsigauti nuo karantino, o dabar atvejų skaičius vėl auga. Žinoma, yra įvairių aiškinimų, kodėl taip atsitiko, bet pats paprasčiausias paaiškinimas – visuomenė tiesiog nustojo laikytis daugumos apribojimų, kurie taikomi, ir jau tas matyti iš pandeminių ir atvejų skaičių.

Mes, kaip šalis, savotiškai vėluojame. Reikėjo anksčiau šiuos klausimus spręsti – tiek su parduotuvėmis, renginiais. Tikrai galima kai kuriuos dalykus daryti saugiai, o dabar jau atsiranda naujų iššūkių: vakcinacija, vadinamasis imuniteto pasas, kurį reikėtų daryti greičiau, o mes dar murkdomės su tokiais senstelėjusiais klausimas. Kalbant apie judėjimo ribojimą – kokią jis turi prasmę, jeigu žmonės randa būdų apeiti“, – sako A. Veryga.

A. Veryga: kuo toliau, tuo mažiau žmonės klausysis

Paklausus, ar Vyriausybė galėjo imtis kitokių priemonių, matydama, kad prastėja skaičiai, buvęs ministras tikino, kad žmonės de facto jau nebesilaiko karantino, o gerą receptą, ką daryti toliau, rasti bus labai sudėtinga.

„Kaip ir sakiau, norint, kad visuomenė ko nors laikytųsi, reikia nedemoralizuoti. Ji turi dalyvauti procese. Dabar kas buvo daroma – ji buvo laikoma maksimaliu spaudimu uždaryta, buvo tam tikrų nelogiškumų. Dabar visuomenė de facto jau daug ko nebesilaiko, ir nesvarbu, ką Vyriausybė daro, dalis visuomenės jaučia pandeminį nuovargį, galima tai vadinti ir dar kokiais nors kitais terminais, apie kuriuos buvo kalbėta prieš kelis mėnesius.

To nebuvo išgirsta, visuomenė negavo atokvėpio, o dabar ji nesilaiko (ribojimų). Žmonės rado būdų, kaip apeiti karantiną, nes nebetiki, nebemato aiškios perspektyvos, kada viskas baigsis, nors atrodo, kad dabar ta perspektyva lyg ir „nusipaišo“. Jau girdėjome ir apie prekybos centrus, o dabar vėl viskas atšaukta. Manau, kuo toliau, tuo mažiau žmonės klausysis. Gerą receptą rasti bus labai sudėtinga ir turbūt sutiksite, kad mes negalime be galo laikytis karantino, kad ir kokia bloga būtų situacija“, – tikina pašnekovas.

Aurelijus Veryga / DELFI nuotr.

Kokius draudimus reiktų panaikinti, o ką palikti?

A. Veryga įvardijo, kokie, jo nuomone, dabar būtų veiksmingiausi draudimai ir ribojimai, o ko derėtų atsisakyti.

„Didelių renginių arba apskritai renginių, kur žmonės susirenka be kontrolės, draudimas turėtų išlikti, išskyrus kultūros renginius, kur galima užtikrinti tvarką. Pavyzdžiui, teatre juk galima žmones išsodinti su kaukėmis, laikantis tam tikrų reikalavimų, bet, aišku, sunkiau suvaldyti žmones ten, kur nėra sėdimų vietų, tad kontrolę reikėtų išlaikyti, kur būriavimasis galėtų būti pragaištingas. Visi kiti draudimai, net ir tas dėl namų ūkių bendravimo, kad ne daugiau kaip du namų ūkiai, – kokiu būdu mes galime jį įgyvendinti ir užtikrinti?

Aš suprantu, kad jeigu muzika per langus groja naktį, tada policija gali atvažiuoti, bet šiaip toks draudimas yra neveiksmingas, nefunkcionuojantis, net ir kalbant apie prekybos centrus. Matome, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl leidimo atsidaryti, tai klausimas, kas vyksta šalia, – ar žmonės nesusirenka kurs nors mažesnėje vietoje“, – svarsto A. Veryga.

„Pagrindinis dalykas, ką palikčiau, jeigu tai būtų mano sprendimas, tai tik tuos susibūrimus, kurių valdyti neįmanoma. Ten, kur neparduodami bilietai, kur organizatoriai negali susodinti dalyvių“, – priduria buvęs ministras.

Kitos šalys elgiasi kitaip?

Lietuva tikrai nėra pirma šalis, kuri taiko tokius griežtus ribojimus. Jeigu mes pasižiūrėtume, kas vyksta kitur pasaulyje, artimiausiose šalyse, matytume – ten irgi uždaromi verslai, mokyklos, grįžtama į griežtą karantiną.

Paklausus buvusio ministro, ar tikrai verta svarstyti apie kitokius Vyriausybės veiksmus, A. Veryga tikino, kad kitos šalys elgiasi kiek kitaip.

„Mes nesame išskirtiniai bendrąja prasme, kalbant apie karantiną, nes ko nors stebuklingo nė viena valstybė nesugalvojo. Tai yra bendros priemonės. Bet jeigu pažiūrėtume į šalis, kurios iš naujo įveda karantiną, – jos vis dėlto tam tikrą langą visuomenei padarydavo, atlaisvindavo, duodavo galimybę atsipūsti ir tada, matyt, visuomenė kitaip motyvuojama, žino, kad uždaryta laikinai, kai reikia mobilizuotis.

Mes to atlaisvinimo rimtesnio neturėjome kelis mėnesius. Kitas dalykas, ką dar daro šalys, – manau, kad greta tokio griežto uždarymo visgi duodamas saldainis, susietas su tuo pačiu imuniteto pasu. Dabar pas mus komunikacija tokia – sakoma, kol ne visi, tada niekas, kol nėra vakcinų visiems, tol nėra reikalo kur nors judėti, būti laisviau, nes tai bus didelė socialinė neteisybė“, – kalba A. Veryga.

Laidoje pasiteiravus, ką daryti su augančiu susirgimų skaičiumi, buvęs ministras sako, kad reikia ieškoti kūrybingesnių sprendimų, kaip kovoti su didėjančiais susirgimų atvejais.

„Priminti visuomenei priemones, kurių reikia laikytis, o ne tik uždaryti kažką ar atidaryti, bet priminti, kaip elgtis. Kadangi dabar elgesio modeliai yra išsemti, reikia ieškoti kūrybingų būdų. Netikiu, kad Lietuvoje neatsiras kūrybingų žmonių, galbūt tai reikia daryti humoro forma, nes dabar visi jau pavargo nuo rimtų veidų, žmonėms atsibosta kasdien skaityti neigiamas naujienas. Gal reikia viską pasakyti linksmiau, negi niekas negali sugalvoti? Reikia bandyti susikalbėti su žmonėmis, kad svarbu būti sąmoningiems ir kad reikia laikytis to ar ano“, – sako A. Veryga.

Kauno vakcinavimo centre apsilankė G. Nausėda
Kauno vakcinavimo centras / R. Tenio nuotr.

Ar naudingas būtų imuniteto pasas?

Šiuo metu pasigirsta raginimų kuo skubiau įgyvendinti imuniteto paso idėją. Anot buvusio ministro, reikia tai daryti gerokai greičiau.

„Čia galėtų būti sritis, kur Lietuva turi galimybę parodyti lyderystę. Pasakysiu, kodėl raginame sveikatos reikalų komitete nelaukti, kol Europa susitars ir apsispręs, nes Europoje priimti tokius sprendimus nėra labai paprasta, ir pavyzdys labai banalus, kad ir ta pati Vokietija, kuri yra federacinė valstybė ir kiekviena žemė turi savo e. sveikatos sistemą, o Lietuvoje turime vieną centralizuotą sistemą. Jeigu žmogus yra paskiepytas arba jam atliktas koronaviruso tyrimas, arba jis sirgo, tada tie duomenys jau yra e. sveikatos sistemoje.

Mums iš esmės čia net nelabai yra ką kurti. Kurti galbūt reikia tik įrankį, kuris būtų patogesnis. Nemažai kalbama ir apie QR kodo sugeneravimą, kurį galėtų mobilusis telefonas nuskaityti ir būtų galima patikrinti, (žmogus) skiepytas ar neskiepytas. Jau ir dabar atidarę e. sistemos prieigą galime parodyti tuos duomenis“, – sako A. Veryga.

Anot jo, reikia bandyti ir judėti, kad ir mažais žingsniais.

„Man atrodo, kad gąsdinimas dėl duomenų yra perteklinis. Aš siūlyčiau nelaukti sudėtingų techninių procesų ir pradėti judėti. Mes kartais užsispiriame – viskas arba nieko, tai gal paleiskime iš tos pačios e. sveikatos, kur tie duomenys matyti, ir leiskime žmonėms, pavyzdžiui, eiti į teatrą, tada pamatysime, kaip veikia tokia sistema. Tai bus ir paskata žmonėms skiepytis“, – sako A. Veryga.

Kauną laiko pavyzdžiu

Anot A. Verygos, iš pradžių vakcinacija Lietuvoje vyko gana sėkmingai, tačiau esminis lūžis įvyko tuomet, kai buvo sugriauta „AstraZenecos“ vakcinos reputacija.

„Jovalas prasidėjo tada, kai prasidėjo problemos su „AstraZeneca“. Tada visi procesai pradėjo strigti, žmonės atsisakė skiepytis, kai kurie miestai nenorėjo skiepytis ta vakcina. Galvoju, kad tada be reikalo buvo nepaklausyta raginimų sureaguoti greitai ir atkurti šios vakcinos reputaciją, kai dar buvo įmanoma tai padaryti. Dabar ta reputacija jau yra sugriauta labai stipriai ir, manau, ji negrįš iki tokio lygio, kaip buvo anksčiau.

Matyt, dabar teks susitaikyti su tokia situacija, kai reikės leisti ta vakcina skiepytis tiems, kurie nori. Visi kiti lauks išsvajotų kitų vakcinų, apie kurias mažiau kalbama. Yra apgriautas pasitikėjimas bendrai vakcinomis, daug klausimų. Be to, savivaldybėms irgi sekasi skirtingai: vienoms – gerai, kitoms – ne. Kaip pavyzdį, kur sekasi neblogai, galiu įvardyti Kauną, turintį centralizuotą poliklinikų sistemą“, – sako pašnekovas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.