Turininga popamokinė veikla su visiška laisve rinktis – nuo muzikos, šokio bei teatro sintezės iki scenos technologijų. Tokią ambiciją iškėlė Kauno savivaldybė, planuodama įsteigti iki šiol analogų Lietuvoje neturinčią scenos meno mokyklą. Greta kritiško ir atsargaus požiūrio, tvirtą palaikymą šiam miesto siekiui išreiškė ir pripažinti kultūros srities autoritetai, pasisakantys už sistemingą bei įvairiapusišką vaikų meninių gebėjimų ugdymą, stiprinant tarpdisciplinines programas neformaliajame ugdyme.
Patirtys – vaiko raidos dalis
Neformalaus švietimo mokyklų vadovai ir bendruomenių nariai, profesionalus ugdantys akademikai, didžiulę patirtį sukaupę kultūros lauko atstovai bei būsimi potencialūs darbdaviai pasidalijo nuomonėmis neseniai surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Scenos meno mokykla – misija, tikslai ir lūkesčiai”.
Kaip rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai, jos tikslas – išgirsti žinomų kultūros asmenybių įžvalgas apie idėją kurti tarpdiscipliniškumu bei tarpusavyje integruotomis programomis paremtą scenos meno mokyklą, jos reikšmę vaiko raidai ir bendrai popamokinio ugdymo kokybei. Galiausiai prieita prie klausimo apie augančios jaunosios kartos kompetencijas ir jų ryšį su ateities profesijos pasirinkimu.
„Nepriklausomai nuo amžiaus tarpsnio, ar tai būtų 4 metukų vaikas, ar 24 metų jaunuolis, jam privalo būti sudarytos sąlygos augti ir pažinti labai plačią kultūrinę įvairovę, kad jis taptų kūrybinga ir laisva asmenybe. Tą pasiekti galime stiprindami visas įmanomas savybes, kurių reikia XXI amžiuje – kūrybiškumą, integralumą, emocinį intelektą bei kritinį mąstymą. Kuo daugiau ir kuo plačiau visa tai vyks, tuo daugiau visko mūsų vaikai pasiims”, – įžvalgomis dalijosi edukologė ir VDU Muzikos akademijos prodekanė doc. dr. Daiva Bukantaitė.
Pasak jos, Lietuvoje ir dalyje Europos sąjungos šalių vis dar labai giliai įsišaknijusi „diržo kultūra”, kuri yra orientuota į stiprų profiliavimą ir „teisingų kompetencijų” ugdymą. Tai ypač stipriai jaučiama tradicinio muzikos ir šokio ugdymo kultūroje, kur vyrauja įsitikinimas, kad svarbiausios yra būtent tos savybės, iš kurių bus „valgoma duona”.
Tuo tarpu laisvojo ugdymo kryptis didžiausią dėmesį skiria įvairialypėms patirtims, kadangi jos yra kiekvieno vaiko mokymosi šaltinis. Integralus ir skirtingas kompetencijas apimantis ugdymas yra būtinas vaiko kūrybiškumo skatinimui bei saviraiškai, o bendradarbiavimas su skirtingų disciplinų atstovais gerina socialinius, komunikavimo bei meno aplinkos pažinimo įgūdžius.
VDU muzikos akademijos dekanas doc. dr. Saulius Gerulis pristatytą scenos meno mokyklos idėją vadino sveikintina: „Koncepcija per laisvą vaikų ir tėvų pasirinkimą yra tikrai viliojanti. Ji nėra siaura – turinys aprėpia daug sričių. Pavojų čia nematau. Svarbiausia pasirūpinti žmogiškaisiais faktoriais.”
Integruotos scenos menų mokyklos
JAV, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau kuris laikas veikia integralios scenos menų (angl. Integrated Performing Arts) mokyklos, kurios siekia didinti akredituotų programų patrauklumą, sistemingai ir nuosekliai ugdyti prigimtinius vaikų meninius gebėjimus bei formuoti suvokimą apie skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajas.
Užsienio praktika rodo, kad tokių mokyklų programos grindžiamos dualizmo principu: vaikai mokosi privalomųjų dalykų ir renkasi iš plataus spektro susijusių veiklų. Būtent tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą.
Čia dirbantys pedagogai turi sukaupę ilgametę patirtį vaikų ir jaunimo ugdymo srityje, todėl būtent jiems būtų patikėta kurti naujas tarpdisciplinines veiklas. Auklėtiniai greta pagrindinių, tarpusavyje apjungtų šokio, teatro, muzikos dalykų galėtų išbandyti save ir kitose srityse – išmokti grimo subtilybių, projektuoti garsą bei šviesas, tobulinti judesio plastiką bei sceninę išraišką.
„Girdėti vieni kitus yra pats svarbiausias žingsnis į šią sudėtingą operaciją. Mes turime suvokti, kad pirmiausia ugdome vaiką, o tik tada profesionalą. Kaip vadovai kuriame programas, struktūrą ir turime atsakingai numatyti, kokią naudą suteiksime vaikui, kaip mes bendradarbiausime tarpusavyje su Muzikiniu teatru, Filharmonija, „Aura”, „Girstučiu” ir kitomis įstaigomis. Turime suremti pečius, klausyti vaikų ir bendruomenės, išdiskutuoti, kaip reikės surikiuoti programas, kokie galėtų būti siūlymai profesionaliam ir neformaliam ugdymui”, – apie mokyklos perspektyvas kalbėjo Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų direktorė Lina Kaubrienė-Stunžėnienė.
Paskata likti meno srityje
Planuojamoje M. Petrausko scenos meno mokykloje ir toliau būtų tęsiamos diferencijuotos muzikos, šokio ir teatro krypčių programos, todėl dabar besimokantys vaikai tęstų mokslus nepatirdami papildomų nepatogumų. Taip pat būtų sudarytos sąlygos papildyti esamas programas juos dominančiais pasirenkamaisiais dalykais, kurie atlieptų kiekvieno individualius poreikius bei patenkintų smalsumą.
„Man tenka susidurti su mokiniais, stojančiais į muzikos produkcijos ar garso režisūros specialybes – daugelis jų yra pabaigę muzikos mokyklas ar konservatorijas, tačiau tik vienetai turi patirtį technologijų srityje. Būtent šie vaikai yra labiau motyvuoti ir užsispyrę sėkmingai pabaigti studijas bei siekti užsibrėžtų tikslų.
Mes kaip edukatoriai privalome eiti koja kojon su technologijomis ir integruoti jas į visą mokslą. Pasaulyje yra ne vienas scenos meno mokyklos pavyzdys, bet Lietuvoje tokia terpė būtų pirmoji. Jei ji atsirastų, tai tikrai praturtintų kiekvieną vaiką – jis labiau įsitrauktų į procesus, atrastų save ir galbūt ateityje pakeltų technologinį-meninį lygmenį.
Dabar mums ypač trūksta apšvietėjų, audiovizualinių technologijų specialistų, todėl prasiplėtus galimybėms galimai populiarėtų ir šios specialybės”, – apie integralių programų naudą kalbėjo KTU Muzikos technologijų studijų programos vadovas Vytautas Kederys.
Naujos koncepcijos mokyklos įsteigimas galimai sumažintų dabar egzistuojančią mokinių kaitą – apie 20 proc. vaikų apleidžia pradėtas popamokines veiklas arba blaškosi tarp kelių skirtingų užsiėmimų. Be to, įvairesnių disciplinų išbandymas ankstyvame amžiuje bei vienos norimos pasirinkimas padidintų tikimybę, kad vaikai, pabaigę pagrindinę 8 metų programą, pasiliks ir toliau tobulėti bei ugdyti talentą išplėstinėje programoje. Tai būtina norint palaikyti įgytus profesinius įgūdžius, planuojant siekti karjeros meno srityje.
„Manau, pirmiausia reikia atskirti popamokinę veiklą ir profesionalumą. Viena yra sudominti, kita – rengti tikslingai, su galimybe, noru ir planavimu, kad tie vaikai stos toliau į vienokias ar kitokias mokyklas. Šiuo atveju scenos menų mokykla daugiau kalba būtent apie tą platų vaikų supažindinimą su skirtingomis scenos meno formomis, galimybe keisti modulius pereinant iš vieno į kitą”, – kritišką požiūrį pateikė Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė, atkreipusi dėmesį į galimas rizikas, jog Kaune tėra vienintelė Choreografijos mokykla, ruošianti šiuolaikinio šokio ir baleto profesionalus.
Mokytis ir dirbti Kaune
„Mes visi susirinkome kalbėti apie vaikus ir jų popamokinę veiklą, kas jiems įdomu: šviesos, vizualizacija, garsas, spektaklių statymas, grojimas su suaugusiais, mokytojais ar bendro orkestrėlio sukūrimas, kuris galėtų akompanuoti solistams, stygininkams ir kitiems. Galbūt ne visi vaikai taps profesionalais, bet jie suvoks, kas yra šokis, muzika, dainavimas, galų gale jie pabus meno terpėje”, – kalbėjo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys.
Pašnekovas užsiminė apie artistų trūkumą, esą Muzikinio teatro scenoje nemaža dalis jų atvykę iš svetur. Tai yra požymis, kad reikia didesnio įdirbio jau pirminiame raidos etape, kuomet siekiama ne profesionalumo, o tiesiog sudominti vaikus, duoti jiems galimybę prisiliesti prie skirtingų meno šakų. Toliau laukia Kaune veikiančios J. Gruodžio konservatorija bei J. Naujalio gimnazija, taip pat universitetinės menų programos VDU bei KTU.
„Kai žmogus suformuojamas dar būdamas moksleivis ir po dvyliktos klasės geba kalbėti, diskutuoti apie muziką, šokį ir dailę, manau, tokiam jaunuoliui yra didžiulės perspektyvos šiame XXI amžiuje. Visas pasaulis net ir versle ieško, kas pervilios kuo kūrybiškesnį vadybininką. Čia yra labai gera idėja, o tuo labiau, kad šioje mokykloje atsirastų ir technologijos. Tačiau yra ir didžiausias nuogąstavimas, kaip nepadaryti klaidų ir išlaikyti tą kartelę, kad rezultate sulauktume profesionalų – tiek baleto, šokio, tiek ir muzikavimo, nes Kaune turime visą tolesnę piramidę”, – kalbėjo ilgametis Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.
Pasak diskusijos dalyvių, jaunoji karta turi visas sąlygas įsitvirtinti ir darbo rinkoje – rinktis Kauno simfoninį orkestrą ar valstybinį chorą, Kamerinį ar Dramos teatrus. Vien į Muzikinį teatrą per paskutinį dešimtmetį atėjo per 80 jaunų žmonių, kurie baigė meno krypties studijas. Tai beveik pusė visų šio teatro kūrybininkų.
„Išgirdome daug ir įvairių nuomonių, tačiau mūsų visų siekiai sutampa – norime kurti kokybišką užimtumą Kauno vaikams, pasiūlyti jiems daugiau disciplinų ir padėti atrasti talentą ar „cinkelį” konkrečiai sričiai. Kuo daugiau vaikų ateis pas mus, tuo daugiau aukso grynuolių rasime ir galėsime juos palydėti profesionalios karjeros link. Dabar reikia pradėti procesus ir kartu ieškoti atsakymų – kaip turimą viziją paversti realybe. Vaikai ir su jais dirbantys žmonės bus šio proceso kertinė ašis”, – produktyvia diskusija džiaugėsi vicemeras Andrius Palionis.
Greta organizacinių darbų miestas nusiteikęs atverti turimą infrastruktūrą vaikų popamokinėms veikloms. Jie galės išbandyti atsinaujinusias legendinio „Romuvos” kino teatro, „Girstučio” bei Kauno kultūros centro scenas, taip pat išnaudoti baigiamą rekonstruoti Kauno sporto halę. Pastaroji bus kaip tik pritaikyta neformaliajam ugdymui su multifunkcinėmis įvairaus dydžio erdvėmis.
