Vyriausybė atsisako COVID-19 valdymo pagal scenarijus: ekspertas siūlo viruso kontrolę perleisti patiems žmonėms – Kas vyksta Kaune
KAUNO KALĖDŲ RADIJAS:

Vyriausybė atsisako COVID-19 valdymo pagal scenarijus: ekspertas siūlo viruso kontrolę perleisti patiems žmonėms

delfi.lt / Dalia Plikūnė 2021/04/07 11:21
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Vyriausybei atsisakant judėjimo ribojimų ir ankstesnes viruso kontrolės logikos pagal scenarijus A,B,C,D, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas siūlo labiau įgalinti pačius žmones kontroliuoti rizikas.

Kaip per spaudos konferenciją antradienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nuo trečiadienio yra atsisakoma judėjimo ribojimų.

Apskritai iš ministro pareiškimų buvo galima suprasti, kad yra atsisakoma ankstesnio viruso kontrolės plano, kuris buvo paremtas A,B,C,D scenarijais. Tačiau, kas – vietoje to, kol kas lieka neaišku.

„Tai vietoje to, matyt, nieko nereikia. Turime būti dinamiški, jeigu esame fronto linijoje, turime atitinkamai reaguoti į pasikeitusią viruso taktiką, ir atitinkamai elgtis. Šiuo metu visos pastangos – į testavimą, vakcinavimą, ir labai yra svarbus visos visuomenės palaikymas“, – sakė A. Dulkys.

Palaiko judėjimo ribojimų atsisakymą

Užkrečiamųjų ligų specialistas S. Čaplinskas palaiko sprendimą atsisakyti judėjimo ribojimų. Jo nuomone, tokios priemonės yra seniai išsisėmusios.

„Ne veltui, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai nuo pat pradžių perspėjo, kad totalus užsidarymas yra efektyvus maksimaliai tris-keturias savaites. Paskui reikia labai pasverti, nes jis gali duoti daugiau žalos, negu atnešti naudos. Ką mes ir matome, – emocinis nuovargis, demotyvacija, kai kurie reikalavimai žmonėms atrodo nelogiški, paskui specialistai irgi patvirtina, kad jie yra nelogiški, tada žmonės pradeda jų nebesilaikyti. Kartu jie pradeda nebesilaikyti ir kitų rekomendacijų, kurios yra logiškos“, – sakė S. Čaplinskas.

Jo vertinimu, svarbu atidžiai stebėti, kur ir kodėl plinta virusas.

„Kiekvienas mąstantis žmogus supranta, kad, jeigu jis su šeima, tarkime važiuos prie jūros, ir ten praleis laiką, net, jeigu jis apsistotų viešbutyje, priklausomai nuo to, kaip valdys savo asmeninę riziką, jeigu elgsis saugiai, tai turbūt bus daugiau naudos jo sveikatai negu galimos žalos. Laikas kalbėti apie tai“, – teigė S. Čaplinskas.

Siūlo įgalinti žmones valdyti rizikas

Specialisto vertinimu, ribojimus galėtų keisti platesnis įgalinimas kiekvienam žmogui, kad jis galėtų valdyti savo, savo šeimos, savo organizacijos, darbovietės riziką.

„Tam yra instrumentai. (…) Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje per savaitę žmogus gauna du nemokamus testus, kad jis pats galėtų įvertinti, ar jis yra užsikrėtęs. Jeigu jis yra užsikrėtęs, tada galėtų priimti sprendimą. Lygiai taip pat atskrendantys žmonės, kad ir JK į bilieto kainą jau yra įtrauktas testas. Iš karto yra aišku, kokiame viešbutyje jis turės karantinuotis, kiek kainuos tas karantinas. Tai yra tik vienas pavyzdžių apie galimybes valdyti savo riziką“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Saulius Čaplinskas / DELFI nuotr.

Antras svarbus faktorius, kurį akcentavo specialistas – skiepai. Jam atrodo nesuprantama, kodėl neišskiepytos dozės stovi šaldytuvuose arba, dar blogiau, išpilamos.

„Pirmas skiepijimo tikslas yra apsaugoti žmogų, kuriam liga yra labai pavojinga, jis gali sunkiai sirgti, kyla apkrova ligoninei, jis gali neišgyventi. Pirmiausia bandome apsaugoti šituos žmones. Toliau turėtų būti žmonės, kurie dirba kontaktiniu būdu, kuriems yra didelė rizika patiems užsikrėsti. Pirmas ešelonas buvo medikai, socialiniai darbuotojai. Toliau eina policininkai, kiti žmonės, kurie teikia kontaktines paslaugas“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Trečias faktorius, į kurį ragina atkreipti dėmesį ekspertas, – žmonės, kurie yra superplatintojai.

„Kai kurių šalių duomenys rodo, kad nuo dešimties iki dvidešimties procentų žmonių sąlygoja aštuoniasdešimt procentų antrinių užsikrėtimų atvejų. O Izraelyje net nuo vieno iki penkių procentų žmonių sąlygoja aštuoniasdešimt procentų antrinių užsikrėtimų atvejų. O kur pas mus plinta infekcija? (…) Visiems jau atsibodo, kai kartoja, kad „dar tris savaites pakentėkit“. Tai man atsakykit į klausimą, kur plinta?“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Specialistas pastebėjo, kad daugiausiai virusas plinta ten, kur žmonės artimai bendrauja ir nesisaugo.

„Vadinasi, plinta namuose, antroje vietoje – kolektyve. Kolektyvai gali būti dviejų rūšių. Vienas bus darbinis kolektyvas, kitas – laisvalaikio kolektyvas. Ten turi būti naudojamos visos galimos saugos priemonės – pradedant diagnostika, skiepais ir aišku teisingu kaukių naudojimu“, – vardijo S. Čaplinskas.

Primename, kad judėjimo ribojimai buvo įvesti dar praėjusių metų gruodžio viduryje, ruošiantis artėjančios Kalėdoms ir bandant suvaldyti rekordinį naujų atvejų augimą, kovo viduryje jie panaikinti didžiojoje dalyje šalies savivaldybių, kuriose epidemiologinė situacija buvo geresnė, vėl sugrąžinti Velykų laikotarpiui visoje šalyje.

Truko daugiau nei 3 mėnesius

Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pirmą kartą pristatyti buvo pernai prieš Velykas. Pirmojo karantino metu gyventojai buvo raginami nevykti iš namų, nelankyti artimųjų. Tada, pirmą kartą pristatant šias griežtas karantino priemones, tuometis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kalbėjo vaizdžiai.

„Vėliau galėsime važinėti po visą Lietuvą ir lankyti ne kapus, o savo artimuosius“, – tada kalbėjo S. Skvernelis.

Praėjusių metų rudenį, situacijai vėl prastėjant, buvusi valdžia nusprendė rekomenduoti Vėlinių savaitgalį pas gimines nevykti, jei reikia aplankyti tik artimųjų kapus, nesilankyti svečiuose. Vėliau konstatuota, kad raginimo nekeliauti gyventojai nepaklausė.

Todėl gruodžio mėnesio viduryje naujoji Vyriausybė nusprendė įvesti judėjimo ribojimus Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Tada judėjimo ribojimai buvo įvesti tik dienomis aplink savaitgalius.

Iš karto po Naujųjų metų sutikimo, sausio 3 dieną Vyriausybės Ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pasiūlė judėjimo ribojimus tarp šalies savivaldybių pratęsti iki sausio 31 dienos. Šis ribojimas buvo tęsiamas iki kovo 17 dienos.

Policijos kontrolės postas Kaune / R. Tenio nuotr.

Paskutinėmis vasario mėnesio dienomis buvo leistas judėjimas žiedinių savivaldybių viduje.

Nuo kovo 16 dienos buvo leista judėti laisvai Lietuvoje visoje šalyje, išskyrus 16 savivaldybių, kur epidemiologinė situacija tuo metu buvo prasčiausia.

Visgi, judėjimo ribojimai visoje šalyje vėl buvo sugrąžinti paskutinėmis kovo mėnesio dienomis. Nuo kovo 27 dienos 00:00 valandų iki balandžio 6 dienos 24:00 valandos buvo draudžiama keliauti tarp savivaldybių be pateisinamos priežasties.

Lieka galioti griežtos karantino taisyklės

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį pabrėžė, kad nors keičiasi judėjimo taisyklės, nesikeičia bendravimo.

Ir toliau lieka galioti anksčiau patvirtinta tvarka. Atviroje erdvėje galima susitikti 5 asmenims iš skirtingų namų ūkių arba 2 namų ūkiams.

Policija nurodo, kad transporto priemonėje, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, vienu metu leidžiama būti ne daugiau kaip 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis.

Panaikinus judėjimo ribojimus, ir toliau lieka galimybė sudaryti socialinius burbulus.

Palaikymo burbulą sudaryti gali du namų ūkiai arba šeimos, jeigu vienoje iš jų yra: ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo; Vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai; Neįgalus nepilnametis arba nuolatinis priežiūros dėl negalios reikalaujantis suaugęs žmogus.

Abu palaikymo burbulą sudarantys namų ūkiai įsipareigoja daugiau neturėti jokių artimų kontaktų už burbulo ribų.

Jeigu palaikymo burbulas sudaromas su žmogumi, kuris priskiriamas rizikos grupei, rekomenduojama: dėvėti apsaugines veido kaukes; Išlaikyti 2 metrų atstumą; Vėdinti patalpas bent kartą per valandą.

Primenama, kad apsaugines veido kaukes būtina dėvėti uždaroje erdvėje. O atvirose erdvėse jas reikia dėvėti, kai nepavyksta užtikrinti 2 metrų saugaus atstumo nuo kitų asmenų.

Visuotinis karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 30–osios, jis įvestas pernai lapkričio 7–ąją.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA