Bendru Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrų įsakymu nuo šiol yra pripažįstamas tinkamu atvykti į Lietuvos Respubliką Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto išduodamas kelionės dokumentas, skirtas kirsti valstybių sienas išskirtiniais atvejais, kai žmogus kito dokumento neturi ir yra apsunkintos galimybės jį gauti (angl. „Emergency travel document“). Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių, nusprendusi pripažinti šį dokumentą.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas yra išduodamas asmenims, kurie bėgdami nuo neramumų savo šalyse prarado tapatybę patvirtinančius dokumentus ir kitais būdais neturi galimybės jų atkurti. Šis dokumentas palengvina galimybes grįžti į savo šalį (jei pasibaigus neramumams ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, asmuo nori ten grįžti); atvykti į šalį, kuri yra pasiruošusi suteikti prieglobstį, bei vykti į kitą valstybę, kad asmuo susijungtų su savo šeimos nariais.
Kaip rašoma Lietuvos raudonojo kryžiaus pranešime žiniasklaidai, išduodant tarptautinį kelionės dokumentą, bendradarbiauja skirtingų šalių Raudonojo Kryžiaus organizacijos bei tų šalių institucijos, kad būtų įsitikinta asmenų tapatybe ir jų giminystės ryšiais.
Panašiai kaip laikinas pasas, kuris yra išduodamas žmogui praradus pasą užsienio šalyje, šis dokumentas yra skirtas vienai kelionei: laikino paso atveju tai reiškia grįžimą į savo šalį, o tarptautinio Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumento atveju – kelionę į numatytą priimančią šalį.
„Lietuva žengė dar vieną žingsnį, stiprindama bendradarbiavimą su Tarptautine Raudonojo Kryžiaus organizacija. Naujausius saugumo reikalavimus atitinkantis kelionės dokumentas leis kirsti valstybių sienas išskirtinais atvejais ir palengvins žmonėms galimybę grįžti į gimtinę ar vykti į priimančią šalį“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Iš tiesų galima pasidžiaugti, kad dviejų ministrų įsakymu pripažinus Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto išduodamą kelionės dokumentą tinkamu atvykti į Lietuvą, sudaryta galimybė padėti nuo karo ar persekiojimo iš savo tėvynės bėgantiems žmonėms susijungti su savo šeimomis.
Pripažindama šį kelionės dokumentą Lietuva tuo pačiu prisijungia prie šalių, kurios vedinos humanitarinių tikslų yra pasirengusios padėti pabėgėliams ar kitiems, sunkioje padėtyje atsidūrusiems ir savo dokumentų neturintiems asmenims,“ – sakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės Kristinos Meidės, valstybės institucijoms pripažinus tarptautinį Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentą, palengvės ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbas, kurį atlieka organizacijos specialistai, besirūpindami pabėgėliais bei migrantais, esančiais Lietuvoje.
„Lietuva suteikia prieglobstį tiek nuo karo pabėgusiems sirams, tiek mūsų kaimynams baltarusiams, kuriuos persekioja režimas. Tačiau geriausiai galime padėti tik turėdami aiškias taisykles. Šiuo atveju tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas tą ir reiškia – galimybę aiškiai nustatyta tvarka padėti žmonėms pasiekti saugią valstybę. Todėl džiaugiamės, kad Lietuva, pirmoji iš Baltijos šalių, žengia šį žingsnį“, – sakė K.Meidė.
Pirmieji Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentai buvo išduoti 1945 metais, kai po II-ojo pasaulinio karo įvairiose šalyse liko itin daug užstrigusių asmenų, neturėjusių jokių dokumentų: išlaisvintų karo belaisvių, pabėgėlių ir kt. Tam, kad galėtų grįžti į savo gimtąsias šalis (ar vyktų į kitą valstybę), jiems reikėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurių jie negalėjo turėti.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetas, bendradarbiaudamas su įvairių šalių institucijomis, tuo metu sukūrė pagrindus tokiam laikinam dokumentui išduoti. Ir nuo to laiko šis dokumentas padėjo grįžti į namus (ar nuvykti į kitą numatytą šalį) daugiau nei 600 tūkst. asmenų.
2019 metais tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas buvo atnaujintas, kad atitiktų naujausius saugumo reikalavimus – jame yra pateikiami biometriniai asmens duomenys, įdiegtos apsaugos nuo dokumentų klastojimo.
Apie Raudonąjį Kryžių
Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.
Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.
