Kovo 20-oji – Tarptautinė laimės diena. „Žmogaus studijų centro“ kartu su „Baltijos tyrimais“ ir draudimo bendrove „Gjensidige“ atlikto tyrimo duomenimis, besitęsiantis karantinas padarė didelę įtaką visuomenės emocinei sveikatai, tad laimės sąvoka šiame kontekste išlieka dar svarbesnė. Mintimis ir įžvalgomis apie tai, kas lemia, kad jaučiamės laimingi ir kas dar labiau galėtų padidinti laimės jausmą, dalijasi Kauno kolegijos lektorė, psichologė Ilona Kupčikienė.
Papasakokite, ką reiškia būti laimingam? Kas lemia tai, kad jaučiamės laimingi?
Šie klausimai domina žmones nuo neatmenamų laikų. Laikui bėgant pastebėta, kad pasitenkinimas gyvenimu – tik viena iš daugelio galimų laimės sampratų, matuojanti tai, kaip vertiname savo gyvenimą. Dažnai darome dalykus, kurie nesuteikia mums daug gerų emocijų ar pasitenkinimo savimi, tačiau mums yra prasmingi. Todėl laimės matavime svarbi dar viena dimensija – prasmė. Pavyzdžiui, altruistinis rūpestis kitų žmonių laime, gali tapti asmeninės laimės šaltiniu.
Psichologijos profesorius Jonathanas Haidtas atkreipė dėmesį į tai, kad svarbus atradimas, susijęs su laimės pojūčio paieškomis yra būsena, kai visiškai pasineriame į kokį nors darbą, kuriam atlikti reikia didelių pastangų, bet jis puikiai atitinka mūsų gebėjimus.
Patirdami šią būseną, žmonės sako, kad jaučiasi „savo stichijoje“. Taigi vis dar iš naujo diskutuojama ir apmąstomi aspektai, kuriuos žmonės įvardina kaip teikiančius laimę jų gyvenime: autonomijos ir laisvės pajauta, savivertės, kompetencijos, bendruomeniškumo patirtis ir kiti.
Galbūt galėtumėte paaiškinti, kokie biologiniai procesai vyksta žmogaus organizme, kai esame laimingi?
Nustatyta, kad laimingi žmonės turi geresnę imuninę sistemą, geresnę atmintį, yra sveikesni. Įdomų tyrimą atliko Suomijos mokslininkas Lauris Nummenmas. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti kaip kokybiškai įvairūs jausmai – pyktis, baimė, pasibjaurėjimas, meilė, išdidumas, gėda, liūdesys, laimė ir kiti skiriasi fiziniais kūno pojūčiais.
Tyrime dalyvavo 701 dalyvis (suomiai, švedai, taivaniečiai). Tyrimas atskleidė, kad emocijos mus paruošia aplinkos pokyčiams, aktyvuoja širdies ir kraujagyslių, kaulų ir raumenų, neuroendokrininės ir nervų sistemos veiklą. Taip pat mokslininkai atskleidė, kad visų tiriamųjų emocijos kūne pasiskirstė vienodai – tai esą gali būti susiję su fiziologiniu kūno mechanizmu.
Kas didina laimės jauseną kasdieną? Kokiais paprastais, kasdieniais dalykais galėtume save pradžiuginti?
Man artima britų filosofo Džono Stiuarto Milio mintis – „Laimingas ne tas, kuris gauna ką nori. Laimingas yra žmogus, kuris, nepaisant kai kurių nepatenkintų troškimų, vis tiek yra patenkintas savo gyvenimu“. Taigi manau, kad mes sąmoningai galime nuspręsti keisti savo įpročius, įsitikinimus ar požiūrį ir tiesiog mokytis būti laimingi.
Mokytis susitikti su savimi, paklausti savęs kas man svarbu, kaip jaučiuosi, ką renkuosi. Labai svarbu neužsisukti mintyse kaltinant už praeityje patirtas nesėkmes arba baiminantis dėl ateities. Rinktis pastebėti šią akimirką mažus dalykus, jais pasidžiaugti. Išdrįsti rizikuoti ir leisti sau klysti. Mokytis švelnaus, atjaučiančio santykio su savimi patyrus nesėkmes.
Rinktis veiklas, kurios atrodo prasmingos. Pabandyti savanoriauti, patirti bendrystę su panašias vertybes ir pomėgius turinčiais žmonėmis. Ir dar labai svarbu – mokytis būti dėkingu. Praktikuoti dėkingumą už kasdienes patirtis, kurias teikia gyvenimas.