Kol savivaldybė Žemiesiems Šančiams matuoja atnaujintą Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektą, verslininkai čia pat pradėjo ruošti pamatus daugiau nei prieš dvejus metus aistras kėlusiems ir kauniečių, galimas daiktas, kiek primirštiems pastatams. Statybinė technika suriaumojo A. Juozapavičiaus prospekto pradžioje, netoli geležinkelio tilto. Vietos bendruomenė projektui vis dar nepritaria, bet rengėjai teigia jį atitinkant visus įmanomus reikalavimus – panašu, kad Kauno panoramoje jau po gerų metų išsišaus nauja vertikalė.
Trys 16 aukštų korpusai
Kaip nurodoma dar 2018 m. bendrovės „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose, 7781 kv. m ploto sklype adresu A. Juozapavičiaus pr. 139A vietoje palaikių pastatų numatyta statyti trijų vienodų 16 aukštų korpusų daugiabutį gyvenamąjį namą su požemine automobilių saugykla.
Pirmuose dviejuose aukštuose projektuojama po tris dviaukščius šešių kambarių butus, 3-13 aukštuose bus įrengta po keturis butus, 14-15 aukštuose – po tris butus, o viršutiniuose aukštuose – po vieną didelį butą. Iš viso monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų daugiabutyje su pilkos spalvos aliuminio stiklo fasadų apdaila projektuojami 162 butai.
Trys korpusai bus sujungti požeminiu aukštu, kuriame numatyta automobilių saugykla ir pagalbinės patalpos. Sklype greta pastato taip pat suprojektuota antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė, vietos vaikų žaidimų aikštelei, vyresnio amžiaus žmonių poilsiui, buitinių atliekų konteineriams. Antžeminėje aikštelėje ir požeminėje saugykloje transporto priemonių planuojama sutalpinti tiek pat kiek bus įrengta butų – 162.
Ketina investuoti 20 mln. eurų
Statybos valdymo bendrovės „Contestus“ projektų vadovė Ligita Kavaliauskienė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad objekto statytojas oficialiai yra prieš pusmetį įsteigta bendrovė „Juozapavičiaus139A“, įsigijusi projektą iš jį vystyti pradėjusios „ABS Development“.
Pirmąjį daugiabučio bokštą ketinama baigti 2022 m. vasarą, o tolesnė statybų eiga, anot L. Kavaliauskienės, bus vykdoma atsižvelgiant į rinkos situaciją Kaune ir visoje Lietuvoje. Bendra planuojama objekto vertė siekia apie 20 mln. eurų.
„Objekte numatytos gyvenamosios paskirties patalpos, bendrai visuose pastatuose numatoma įrengti 162 butus. Jų kaina svyruoja priklausomai nuo buto dydžio, vietos, aukšto, bet planuojama vidutinė kvadratinio metro kaina – apie 2000 eurų. Mūsų nuomone, situacija yra palanki, nes jaučiame iš miesto gyventojų didelį susidomėjimą šiuo projektu“, – pasiteiravus, ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos situacija Kaune šiuo metu tinkama imtis tokio masto projekto, sakė L. Kavaliauskienė.
Pasak jos, Žemųjų Šančių bendruomenės pasipriešinimą projektui patyrė „ABS Development“, o dabartinis vystytojas šiuo metu tiesiog sulaukia klausimų apie patį projektą ir jo eigą: „Pagal atsiliepimus ir skambinančiųjų, kurie domisi projektu, nuomones matome, kad miesto gyventojai projekto atžvilgiu nusiteikę labai pozityviai.“
„Contestus“ projektų vadovė pažymėjo, kad bendrovė įgyvendina projektus visoje Lietuvoje ir už jos ribų, stato tiek gyvenamosios, tiek kitos paskirties objektus. Pagal įmonės svetainėje išvardytus projektus, bene reikšmingiausios Kaune įgyvendintos statybos – naujoji autobusų stotis, „Contestus“ taip pat buvo atsakinga už „Depo“ prekybos centro statybas Vakariniame aplinkkelyje bei sandėlio statybas Kauno LEZ.
Bendruomenė daugiabučio nenori
Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė „Kas vyksta Kaune“ priminė, kad bendruomenė 2018 m. kreipėsi į Kauno regioninę architektūros tarybą (RAT) prašydama apsvarstyti šį projektą ir jo tinkamumą.
„Taryba nusprendė, jog projektas nėra tinkamas ir rekomendavo jo nestatyti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų – kad namus numatoma statyti pakrantės apsauginėje zonoje, nekalbant apie tai, kad jie nepageidaujami vietinės bendruomenės dėl žiauraus aukštingumo, visiškai nederančio nei su urbanistine, nei su gamtine aplinka“, – Žemųjų Šančių poziciją dėstė pašnekovė. Visą Kauno RAT išvadą rasite čia.
Jos teigimu, kitoje pusėje Nemuno stūkso Napoleono kalnas, Šančiuose taip pat yra panoraminiai taškai, kur urbanistinis gamtovaizdis neturėtų keistis, tarkime, nuo Aukštųjų Šančių kalno, ant kurio stovi KTU Vaižganto progimnazija.
„Pasižiūrėjus iš tos perspektyvos į miestą, urbanistinis vaizdas bus visiškai sudarkytas, žymiai pakeistas reljefas, pastatai prastins vietinių žmonių gyvenimo kokybę, sukels insoliacijos (patalpų apšvietimo tiesioginiais Saulės spinduliais – „Kas vyksta Kaune“) bėdų.
O, turbūt, pati aštriausia šio rajono problema – chaotiškas urbanistinis vystymas, kai daug gyventojų yra prigrūdama į tam nepritaikytą gatvių sistemą. Tada susidaro automobilių srautai, kurių neįmanoma valdyti, neišsprendžiamos parkavimo problemos ir kenčia visi aplinkiniai gyventojai. Tai šitoje aplinkoje yra nepageidautinas statinys“, – konstatavo V. Gelūnienė.
Nauji vystytojai pasuko nuosaikesniu keliu
Daugiabučio architektūrinės dalies vadovas Gintautas Natkevičius portalo žurnalistams teigė, kad į tokio objekto tinkamumo šiai vietai klausimą vienu sakiniu atsakyti negalima, tačiau aptariamos teritorijos urbanistinio vystymo istorija sena, o jos epilogas – ne toks monumentalus, kaip kadaise planuota.
„A. Juozapavičiaus prospekte prie Kauno geležinkelio tilto kažkada buvo suformuotas sklypas, padarytas detalusis planas ir pagal miesto aukštybinių pastatų schemą čia turėjo būti, berods, 120 m aukščio statinys. Svarstyta, kad tai galėtų būti biurai, paskui pereita prie gyvenamųjų patalpų. Tada atlikome visas įmanomas poveikio vertinimo analizes, derinome su kultūros paveldu, visomis įmanomomis architektų tarybomis.
Vyko svarstymai ir pagal miesto dokumentus (detalųjį, aukštybinių pastatų specialųjį planą), ne mūsų išsigalvojimą, tokiam objektui tarsi buvo pritarta. Yra protokolai, tarybos narių pasisakymai – projektas galiausiai buvo įvertintas teigiamai. Tai čia pirmoji pusė, susijusi ne tiek su architektūra, kiek miesto specialistų parengta schema. Priekaištas nei mums, nei vystytojams, tiesiog tokia buvo situacija“, – prisiminė G. Natkevičius.
Deja, anot žinomo architekto, žmogui susiprojektavus šį dangoraižį, driokstelėjo 2008 m. krizė ir viskas ilgiems metams sustojo. Asmuo neturėjo lėšų, bandė parduoti projektą, nesulaukęs geresnės situacijos mirė, o jo vaikai pardavė sklypą kitiems vystytojams iš Vilniaus. Didelių konfliktų nenorėję vilniečiai sumažino pastatus iki 16 aukštų nežiūrint to, kad schemoje numatyti iki 30 aukštų statiniai ir perdarė detalųjį planą su visų įmanomų institucijų derinimais.
„Projektuoti šešiolikaaukščius vystytojai pas mus atėjo turėdami visus detaliojo plano sprendinius ir miesto pritarimus, tai mes ir suprojektavome, vėlgi, praėję visas biurokratines procedūras. Žmonės kartais iki galo nesupranta, galvoja, kad čia kažkoks architektas Petras sugalvojo ir tyliai piešia baisulinį pastatą – aukštą, žemą, ilgą. Tai yra miesto strategija, kurią priėmė kompetentingi savivaldybės urbanistai ir paveldo specialistai. Paveldėjome tokią teritoriją, kurioje dokumentus turintis vystytojas pasiūlė statyti šešiolikaaukščius. Mes nieko prieš“, – formalų projekto atitikimą reikalavimams deklaravo G. Natkevičius.
Mano, kad urbanistų pozicija pagrįsta
G. Natkevičius pripažino nesantis didžiu urbanistikos specialistu ir į šį titulą nepretenduojantis, bet kaip architektas manantis, kad aukštus pastatus Šančiuose numatę savivaldybės tarnautojai yra teisūs. Visą medžiagą su ekspertų, visuomenės svarstymais apie tai, kur Kaune tinka aukšti statiniai, perskaičiusiam architektui argumentai pasirodė svarūs.
Urbanistų galva, paaukštėjimo čia reikia, nes slėnyje jau yra atsiradę aukšti pastatai, kaip „Magnum“, „Arka“ verslo centrai, „Britanikos“ viešbutis, buvusio „Pramprojekto“ bokštas (dabar – rekonstruotas BLC verslo centras – „Kas vyksta Kaune“) – sovietiniai pastatai, kurių neutralizacijai reikėtų dar aukštų bokštų.
„Pasakė, kodėl, ir bandome įgyvendinti, nes vietų Kaune, kur galima pastatyti aukštus objektus, nėra daug. 16 aukštų čia, Kaune, ir dar slėnyje, mano galva, yra normalūs, ne per aukšti pastatai. Griunvaldo gatvėje, netoli „Akropolio“, yra 12 aukštų daugiabutis (iškilęs 1975 m. – „Kas vyksta Kaune“) – nieks jo net nemato. Man atrodo, pastačius visą namų kalvelę ir gretimuose sklypuose šalia geležinkelio tilto, šis kvartalas bus labai logiškas, miesto perspektyvoje atsiranda tam tikri orientyrai.
Jų estetika, tai, ką padarėme, taip pat rodosi gera, o į architektų rūmų pastabas, kurios nebuvo jau tokios kategoriškos, savo laiku argumentuotai atsakėme. Čia kaip „Marijos radijo“ paskaitos: tai tinka pastatas, ar netinka? Turėtų būti kontrastingas, ar imituoti senovę? Visada yra tam tikras diskusijų objektas, kurį sunku ir apginti, ir nuneigti. Savotiškos lygiosios, tačiau čia remiamės ne savo, o specialistų, šią vietą parinkusių aukštiems pastatams, nuomone ir įstatymais“, – kalbėjo G. Natkevičius.
Su savivaldybe bendrauja teisme
Atkreipus dėmesį projekto vystytojus remiantis savivaldybės patvirtintu detaliuoju planu, kuriame A. Juozapavičiaus prospekto pradžioje numatyti aukštybiniai pastatai, V. Gelūnienė pažymėjo, kad 2019 m. pavasarį kreiptasi dėl detaliojo plano korekcijų. Šiuo metu tebevyksta teisminis procesas, mat savivaldybė šančiškių prašymo be jokio paaiškinimo nė neįtraukė į darbotvarkę posėdžio, kuriame svarstyti plano pakeitimai.
Tiesa, gyventojai tąkart kreipėsi dėl kitų korektūrų, būtent – Nemuno krantinės gatvės. „Tačiau iš šių savivaldybės veiksmų matome, kad jokie bendruomenių teisiniai, nei visuomenės nuomonės raiškos būdai visiškai neveikia Kauno savivaldybės, nes ji netarnauja šio miesto žmonėms, o tarnauja tik verslo interesams, kuris, beje, tiesiogiai susijęs su valdžia“, – aštriai atsiliepė V. Gelūnienė.
Iki atnaujintų gatvės projektinių pasiūlymų paskelbimo kovo 5 d. Žemųjų Šančių bendruomenė esą nieko nežinojo apie pakoreguotus planus, kadangi bendravimas nevyksta, nors gyventojai mėnesio pradžioje pastebėjo, kaip pakrantėje tiriamas gruntas. Savivaldybės atstovai „Geoinžinerijos“ vykdytų darbų ryšio su Nemuno krantinės gatvės rekonstrukcija nepatvirtino.
V. Gelūnienė reziumavo šią valdžią nebeturint jokio santykio su savo rinkėjais ir ragino miestiečius ateityje tai įvertinti kritiškai.
Dangoraižių dar bus?
Tuo metu G. Natkevičius „Kas vyksta Kaune“ atskleidė, kad aukšti statiniai numatyti ir kitoje A. Juozapavičiaus prospekto pusėje, kur plyti buvusi geležinkelio infrastruktūra, dalis – Europos prospekto trasoje, Savanorių prospekto gale. Ten, architekto žiniomis, leidžiama statyti net iki 150 m aukščio pastatus. Yra didelė teritorija pozonių, kur galima statyti iki 50 m aukščio objektus.
„Kai žiūriu į Senamiestį, ten kyla Rimvydo Palio su kolegomis suprojektuotas ir 2007 m. pastatytas „Best Western Santaka“ viešbučio bokštas. Daugelis sakė, kad priestatas per aukštas, bet bendrame kontekste jį matau kaip labai smagų orientyrą: iššoka bažnyčia, tada žalias viešbučio korpusiukas.
Žiū, kiek kritikos BLC aikštė gavo, kiek visi putojo, bet taip pažiūrėjus, europinio lygio urbanistinis projektas su aikšte, biurais. Aukštas lygis. Norisi į bažnyčią nueit, kad visur taip sektųsi“, – pozityviai į Kauno urbanistinį peizažą žvelgė G. Natkevičius.
