Kovo 15 d. baigiasi technologinė pertraukai ir oficialiai, jei orų sąlygos tinkamos, prasideda kelių statybos darbų sezonas. Šiais metais pagal sutartis numatyta pabaigti didžiąją dalį darbų, vykdomų kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, taip pat pradėti vykdyti kitus reikšmingus kelių plėtros ir priežiūros projektus.
Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, dėl orų sąlygų kelių statybos sezonas Lietuvoje trunka gerokai trumpiau nei 12 mėnesių, o intensyviausias darbų metas dažnai sutampa su keliavimo sezonu.
„Dedame visas pastangas, kad keliaujantys ir atostogaujantys dėl darbų valstybinės reikšmės keliuose patirtų kuo mažiau nepatogumų. Esame dėkingi šalies gyventojams už supratimą ir kantrybę, kai šie susiduria su nepatogumais vykdant svarbius kelių priežiūros ir plėtros projektus“, – sakė R. Lipkevičius.
Pagal praėjusiais metais sudarytas sutartis bus tęsiami darbai magistralėje nuo Vilniaus iki Kauno. Atskiruose ruožuose darbai jau baigti, tačiau visas projektas bus baigtas įgyvendinti šių metų rugsėjį. Pagrindinis rekonstravimo darbų, vykdomų minėtame ruože, tikslas yra užtikrinti eismo saugos reikalavimus, tokio intensyvumo keliams atitinkančias sąlygas.
Tik užtikrinus reikiamus saugos ir techninius reikalavimus ir kai kelias atitiks automagistralei taikomus reikalavimus, juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą, rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešime spaudai.
Įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda projektą ruože nuo Vilniaus iki Kauno keičiami metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengiamos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruojamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengiami pėsčiųjų takai ir perėjos skirtingame lygyje, montuojamos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, įrengiamas apšvietimas, atliekami kiti darbai.
Rugsėjo mėnesį taip pat minėtame kelyje ties Kaunu bus pabaigta naujo tilto per Nerį statyba ir pastatytas viadukas per Jonavos gatvę (rekonstravimo projektas nuo 99,29 iki 100,47 km). Toliau už Kauno bus tęsiami darbai pagal projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimas“. Įgyvendinus šį projektą bus panaikinta viena pavojingiausių sankryžų (Giraitės) valstybinės reikšmės kelių tinkle. Be to, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo Kauno link Klaipėdos 8 ruožuose bus atliekami paprastojo kelio remonto darbai.
Šiais metais bus tęsiamas Via Baltica projekto kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km projektavimas, planuojama pabaigti žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Taip pat planuojama pradėti rengti priešprojektinius sprendinius kitai Via Baltica daliai, t. y. nuo Kauno iki Latvijos sienos (valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga atitinkami ruožai).
2021 m. valstybinės reikšmės kelių tinkle planuojama didesnį dėmesį skirti saugaus eismo infrastruktūros (žiedinių sankryžų, modernių pėsčiųjų perėjų, pėsčiųjų ir dviračių takų ir pan.) įrengimui ir tiltų remontams, rekonstravimo darbams. Bus vykdomi paprastojo remonto darbai, atliekamas apšvietimo modernizavimas, atnaujinamas ženklinimas, asfaltuojami žvyrkeliai, įgyvendinamai kiti kelių priežiūros ir plėtros projektai.
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių.
