Kauno mieste centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos kaina per pastaruosius 12 mėnesių reikšmingai sumažėjo, o atskirais mėnesiais sumenko dvigubai ar net daugiau. Prie to svariai prisidėjo ir jau visus metus šilumos energiją gaminanti bei į Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą tiekianti Kauno kogeneracinė jėgainė.
Kauno kogeneracinė jėgainė pirmąją šilumą ėmė tiekti dar praėjusių metų vasarį ir nuo to laiko stebima aiški šilumos gamybos kainos mažėjimo tendencija.
Pavyzdžiui, šių metų sausį ir vasarį į Lietuvą sugrįžus šalčiui, Kauno mieste vidutinė pagaminamos šilumos kaina, „Baltpool“ duomenimis, atitinkamai siekė 1,51 ir 1,48 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) – arba 48 proc. ir 45 proc. mažiau negu prieš metus.
„Galime atsakingai teigti, kad viena pagrindinių šilumos gamybos kainos mažėjimo priežasčių Kaune yra naujos jėgainės atsiradimas ir padidėjusi konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų.
Net ir ypatingai šaltu laikotarpiu, pagamintos šilumos kilovatvalandės kaina išsilaikė stabili. Taigi, Kauno gyventojai dėl šios konkurencijos tik laimi. Planuojame, kad mūsų veikla ir toliau leis užtikrinti kuo palankesnes šilumos gamybos kainas“, – sako KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.
Kaip rašoma „Ignitis“ pranešime žiniasklaidai, ypač ryškus vidutinės šilumos gamybos kainos skirtumas stebimas ne šildymo sezono metu, kuomet šilumos gamybos kaina buvo net apie 60 proc. žemesnė nei prieš metus.
Iš viso 2020 m. vidutinė šilumos gamybos kaina buvo apie 1,2 ct/kWh arba apie 43 proc. mažesnė nei 2019 m, o palyginus su 2014 metais, kuomet Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė sprendimą dėl tokios jėgainės statybų, šilumos gamybos kaina sumažėjo keletą kartų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno kogeneracinė jėgainė šilumą bei elektros energiją gamina iš perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų. Visoje Europos Sąjungoje taikomus itin griežtus aplinkosauginius standartus atitinkanti jėgainė užtikrina konkurencingas šilumos gamybos kainas ir mažina elektros energijos importą, tačiau svarbiausia – padeda išvengti net 200 tūkstančių tonų atliekų per metus, kurios, nesant jėgainei, patektų į Lietuvos sąvartynus.
Sąvartynuose šios atliekos ne tik užimtų didžiules teritorijas ir vizualiai terštų aplinką, bet taip pat išskirtų ypač didelius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tuo pačiu taptų potencialiu pavojumi gruntinio vandens kokybei.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios jėgainės projektą kartu įgyvendina bendra „Ignitis grupės“ ir „Fortum Heat Lietuva“ įmonė – Kauno kogeneracinė jėgainė. Bendra projekto vertė siekia apie 160 milijonų eurų.
