Lietuvai minint 31-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, prezidentas Gitanas Nausėda bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino lietuvius su Kovo 11-ąją. Su švente taip pat sveikino ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Prezidento sveikinimas
Prezidentas ragina gyventojus nestatyti „barikadų širdyse ir mintyse“, tiek kalbant apie kovą su pandemija, tiek diskutuojant apie opius žmogaus teisės ir bendrystės klausimus. Sveikinimo kalboje prezidentas teigė, kad abiejose ginčo pusėse patyčių ir paniekos apraiškų yra per daug.
„Pandemija mus išvargino. Nepasitenkinimas braunasi į kiekvienus namus. Karštai svarstomi opūs žmogaus teisių ir visuomenės bendrystės klausimai. Labai gerai, kad tai vyksta, blogai – kaip tai vyksta. Šiandien paniekos ir patyčių apraiškų yra abiejose ginčo pusėse ir jų tik daugėja.“, – sakė G. Nausėda.
„Sustokime ir apsidairykime, juk nebėra jokių barikadų aplink. Kodėl statome barikadas savo širdyse ir mintyse? Ne to mus moko nesena praeitis, ne to mes turime siekti. Juk vis dar esame Kovo 11-osios Lietuva, stiprių kantrių ir atsakingų žmonių šalis“, – teigė šalies vadovas.
Jis Kovo 11-ąją vadino Lietuvos šaknimis, į kurias atsirėmę, pradėjome kurti laisvą gyvenimą bei akcentavo per daugiau nei tris dešimtmečius padarytą progresą.
„Šiandien matuodami bendromis jėgomis nueitą kelią, galime geriau įvertinti, kur esame ir kas mūsų laukia. Anksčiau svajojome grįžti į Vakarus – šiandien esame klestinčių, demokratinių Vakarų dalis“, – teigė šalies vadovas.
„Anksčiau ieškojome sąjungininkų ir saugumo garantų – šiandien patys kuriame NATO sėkmę. Anksčiau jautėmės įkalinti – šiandien patys sprendžiame savo likimą“, – pabrėžė jis.
Seimo pirmininkės sveikinimas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą ir nebereikia svarstyti, kuri valstybingumo atgavimo data svarbesnė – Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji.
Ketvirtadienį Lietuvai minint 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines parlamento vadovė priminė 1992-uosius, kai tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis svarstė, kurią datą labiau tiktų iškilmingai švęsti.
„Dabar skamba keistokai, bet dėl Kovo 11-osios įtraukimo į atmintinų bei minėtinų dienų sąrašą tada net teko kiek padiskutuoti. Atrodė, nepriklausomybės atkūrimas, ką tik įvykęs politinis aktas, gyvas kiekvieno jame dalyvavusio atmintyje, dar nėra nusipelnęs istorinės atminties“, – per Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Per tą laiką nemažai kas pasikeitė. Kovo 11-oji, kaip ir Vasario 16-oji, tapo valstybine švente. Į politiką atėjo nauja karta, kuriai nėra klausimo, kurią datą minėti iškilmingiau“, – teigė ji.
„Mes išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą, todėl, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, svarstymai, kuri data svarbesnė, Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, nebeteko prasmės“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Anot jos, 1918 metų vasario 16-ąją buvo padėti valstybingumo pamatai, be kurių nebūtų 1990 metų kovo 11-osios.
„Be Kovo 11-osios nebūtume galėję pasinaudoti tuo pagrindu, kuris atsirado 1918 metais paskelbus Nepriklausomybės deklaraciją. Visa tai sudaro vientisą valstybės atkūrimo bei įtvirtinimo procesą, kurio dalimi dabar esame ir mes. Neabejotina, kad ir mūsų pastangos bus vertinamos taip pat ir iš ateities kartų perspektyvos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Lietuva tapo pirmąja respublika, paskelbusia nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Lietuva ketvirtadienį mini 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, tačiau dėl epidemiologinės situacijos atsisakyta dalies tradicinių oficialių renginių.
