Ažiotažas dėl vakcinų: kodėl labiausiai neįtinka „AstraZeneca“? – Kas vyksta Kaune

Ažiotažas dėl vakcinų: kodėl labiausiai neįtinka „AstraZeneca“? atsako mokslininkas ir Lietuvos kariuomenės atstovas

Pradedama kauniečių vakcinacija
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje paskiepyti daugiau, kaip 34 tūkst. šalies pedagogų, iš kurių 11 tūkst. jau gavo ir antrąjį skiepą, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Planuose švietimo įstaigų darbuotojų vakcinaciją tęsti, įtraukiant į prioritetų sąrašą abiturientų mokytojus, o kad ji būtų sėkminga, ministerijos iniciatyva tęsiami nuotoliniai susitikimai su mokytojais, kurių metu stengiamasi atsakyti į pedagogų bendruomenei kylančius aktualiausius klausimus.

Paaiškino populiariausius mitus

Savaitės pradžioje ŠMSM organizuotos nuotolinės diskusijos „Kaip atskirti faktus apie vakcinas nuo melagienų?“ metu į aktualiausius su vakcinacijos procesu susijusius mokytojų klausimus atsakė biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis.

Pasirinkta renginio tema savaime padiktavo pokalbio kryptį, kuri sukosi apie tendencingai skleidžiamas sąmokslo teorijas, su vakcinacijos procesu susijusios dezinformacijos sklaidą bei griovė pagrindinius mitus, skleidžiamus apie „AstraZeneca“ vakciną. Nacionalinio vėžio instituto mokslininkas M. Strioga išsamiai paaiškino, kuo skiriasi rekombinantiniu būdu sukurtos vakcinos nuo mRNR tipo bei paaiškino, kodėl „AstraZeneca“ vakcina galimai kainuoja pigiau už kitas vakcinas.

„AstraZeneca“ vakcinai pagaminti taikoma rekombinantinė technologija, kuri nėra nauja. Ta technologija yra kur kas paprastesnė. O mRNR vakcinų technologija yra visiškai nauja. Tad natūraliai ji yra brangesnė. Kitas dalykas – vakcinų transportavimas ir reikalavimai laikymo sąlygoms. Virusinius vektorius naudojančias vakcinas – „AstraZeneca“, „Johnson&Johnson“ – galima laikyti įprastinėmis šaldytuvo sąlygomis, net kameros nereikia. Jų eksploatavimas yra žymiai paprastesnis, o tai sudaro nemažą išlaidų dalį“, – aiškino M. Strioga.

„Juk nesistebime, kad blynų, kepamų sovietinėje keptuvėje, kaina bus mažesnė, nes keptuvė pigiau kainavo, o nusipirkti šiuolaikinę tefloninę keptuvę kainuoja daugiau, o tai bus įskaičiuota ir į galutinę blynų savikainą. Tačiau kaina neatspindi kokybės. Visos naujos technologijos, kol jos plačiai neįdiegtos, yra brangesnės“, – aiškino biomedicinos mokslų daktaras.

Pokalbio metu taip pat buvo pabrėžta, kad vakcinų kainų skirtumams nemažai įtakos gali turėti ir ES, ir pačių jas kūrusių šalių investicijos į mokslinius tyrimus, kuriant vakcinas, kurie gali įtakoti ir kainų skirtumus, kurie paprastai yra įtraukti į sukurtų preparatų savikainas.

Lietuva tapo informacinio karo taikiniu

Kad kalbant apie COVID-19 bei vakcinas Lietuva tapo Rusijos taikiniu, diskusijoje kalbėjo ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas T. Čeponis.

Specialistas pabrėžė, kad įdomus lūžis melo skleidimo grandinėje buvo tuomet, kai Rusija paskelbė pati pagaminusi vakciną. Tuomet Kremliaus režimą palaikantys skiepų neigėjai kiek pritilo ir smogė su nauja jėga prieš kompaniją, kuri viena pirmųjų ES pranešė apie pasiektą progresą vakcinų kūrime – tai „AstraZeneca“.

Kaip anksčiau yra teigęs politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, „pirmieji patvirtinti pranešimai apie masinę Kremliaus dezinformacijos kampaniją būtent prieš „AstraZeneca“ vakciną įvairiose Vakarų šalyse pasirodė dar praėjusių metų rugsėjį, kai buvo dar tolokai iki visų bandymų baigimo ir vakcinos oficialaus patvirtinimo“.

T. Čeponis pritarė, kad melo kampanija būtent prieš „AstraZeneca“ vakciną buvo žymiai didesnio masto, nei prieš vėliau sukurtas, bet pirmas oficialiai Europoje patvirtintas vakcinas – minėtas „BioNTech“–„Pfizer“ ir „Moderna“.

„Nereikėjo labai didelės analizės, kad suprastume padėtį. Antivakserių judėjimas ir taip egzistavo pasaulyje. Taip pat valstybių kišimasis su dezinformacija ir propaganda dėl vakcinavimo buvo pastebėtas. Dar praėjusiais metais supratome, kad kai tik atsiras vakcinos, nors ir nesitikėjome, kad taip greitai atsiras, komunikacinis iššūkis taip pat iškils labai didelis. Nes autoritariniai režimai nepraleis progos to išnaudoti, siekdami savo tikslų ir siekdami apsunkinti mūsų tikslus apsisaugoti. Praktiškai taip ir atsitiko“, – sakė T. Čeponis.

Propagandos naratyvai išliko nepakitę

„Nuo pat pirmų dienų pastebėjome, kad mūsų oponentai nuo pirmų dienų savo tikslams pasiekti pradėjo išnaudoti susidariusią situaciją. Pamatėme, kad visos iki tol naudotos priešiškos informacinės žinutės, kad „Lietuva yra neįvykusi valstybė“, kalbant apie vidaus, užsienio politiką, ekonomiką ar energetiką, mūsų buvimas ES ir NATO, išliko tokios pačios, tik apsirengė COVID-19 rūbą.

Tik dar pridedama, kad Lietuva nesugeba tvarkytis su esama situacija. Kalbant apie NATO ar ES, prie anksčiau buvusių negatyvių žinučių pridedama informacija, kad „matote, viskas ir pasirodė, vos iškilus kokiai nors problemai, vienybė NATO ir ES subyrėjo“, – padėtį apibūdino T. Čeponis.

Tomas Čeponis / DELFI nuotr.

Pasak specialisto, buvo įdomu stebėti padėtį, kai Rusija pristatė savo vakciną, tuomet propagandos specialistai sekė, kaip elgsis prieš skiepus nusiteikusiųjų grupės, kurios pritaria Kremliaus režimui.

„Jie truputį nutraukė savo komunikaciją. Suorganizuota komunikacija yra lengvai patikrinama. Negatyvi komunikacija, susijusi su Vakarų šalių pagamintomis vakcinomis, buvo transliuojama iš federalinių Rusijos televizijos kanalų, kurie šimtu procentų finansuojami Kremliaus režimo. Tai net nėra slepiama. Be abejo, ne visi Lietuvos gyventojai žiūri šiuos kanalus.

Taigi tai organizuojama toliau. Tam tikros pagrindinės žinutės yra paleidžiamos per didelius, įtakingus, gerai mokamus, profesionalų valdomus kanalus, vėliau – per socialinę mediją. Taip jos pasiekia mūsų kraštus. Verčiama į vietos kalbas – nuo Suomijos iki Ukrainos“, – aiškino T. Čeponis.

Jis pabrėžė, kad skleidžiant melagienas, veikia sniego gniūžtės efektas – ji greitai apauga kitais nepagrįstais dalykais. Be to, anot T. Čeponio, atlikus tyrimą matyti, kad už kai kurių ir Lietuvos leidinių, kurie esą „apsimeta esantys rimti“, stovi tas pats Kremliaus režimas ar kiti totalitariniai režimai.

Vakcinacija – imuninės sistemos pratybos

„Vakcinuodami imuninei sistemai mes galime duoti ženklą – pranešti apie fragmentą tam tikro patogeno, kad ji žinotų, kaip elgtis, kai vėliau ateis patogenas, kuris, be savo neįprastų struktūrų ir molekulių, turi pavyzdžiui, „kaklaraištį“. Tad užuot laukus, kol susirgsi, paimi ir sukuri vakciną, kad imuninei sistemai parodytum tik tą priešo „kaklaraištį“, o imuninė sistema išmoksta atpažinti šį komponentą ir kovoti su juo“, – vaizdingai aiškino M. Strioga.

Marius Strioga / DELFI nuotr.

„Kitaip sakant, mes paruošiame imuninės sistemos kareivius, kurie tiksliai žino, kaip atpažinti šį ženklą. Tai ir yra vakcinacijos esmė – padaryti tai nekenksmingu būdu, kad kai ateis tikras patogenas, imuninės sistemos kareiviai būtų tam paruošti“, – vakcinacijos procesą su karinėmis pratybomis sulygino mokslininkas.

Jis taip pat ramino besibaiminančius reakcijų po skiepo. „Naudodami nekenksmingus koronaviruso fragmentus bandome išmokyti imuninę sistemą adekvačiai reaguoti, kai ateis tikrai koronavirusas. Jei jaučiame šalutinį poveikį, tai yra gerai, vadinasi, vakcinacija savo tikslą pasiekė“, – kalbėjo M. Strioga.

Jis pabrėžė, kad praktika rodo, kad tie asmenys, kurie patyrė lengvesnes nepageidaujamas reakcijas po skiepo, ir antikūnų prieš ligą susidarė mažiau.

„Jei po vakcinacijos visiškai nieko nejauti, tai jau yra neigiamas signalas. Yra tikimybė, kad imuninė sistema reaguoja nevisavertiškai. Šalutiniai poveikiai rodo, kad imuninė sistema veikia tinkamai. Tiesa, yra tam tikri atvejai, kai imuninė sistema yra flegmatiška. Ji neskuba, ji reaguoja iš lėto. Bet norinti įsitikinti, ar apsauga įgyta tinkama, rekomenduojama praėjus dviem savaitėms po antrosios dozes, nusistatyti antikūnų lygį. Ypač tiems, kurie nepajuto nepageidaujamų reakcijų, kad neturėtų iliuzinės ramybės“, – aiškino medikas.

Vakcinacijos nebijo

Paklausti, ar jau skiepijosi ir, kokia vakcina abu pašnekovai pasidalino ir asmenine patirtimi. M. Strioga sakė, kad  pasiskiepijo jau senokai – tuomet, kai rinkoje buvo tik „BioN-Tech“ – „Pfizer“ vakcina.

„Gydytojai buvo prioritetinė grupė. Kuri vakcina atėjo, ta ir vakcinavomės. Jei būtų atėję kito gamintojo, ta ir būtume vakcinavęsi. Jokio torto pjaustymo, vyšnaičių rankiojimo tikrai nebuvo“, – patikino medikas.

Kariuomenėje kol kas vakcinuojami karo medikai ir į tarptautines misijas vykstantys kariai. Tačiau T. Čeponis sakė, kad šiuo metu jaučiasi saugus, nes persirgo COVID-19 kartu su savo šeima. Jis pabrėžė, kad tai nebuvo maloni patirtis, todėl ketina vakcinuotis iškart, kai tik ateis jo eilė.

„Jei vykstame į tarptautines misijas Irake, Afganistane, Šiaurės Afrikoje, gauname 17 (dozių – LRT.lt), o kartais – 28 vakcinas. Asmeniškai aš esu gavęs septyniolika, per dieną esu gavęs keturias. Tai vakcina nuo COVID-19 manęs tikrai negąsdina“, – sakė T. Čeponis.

Visą renginio įrašą galite peržiūrėti čia.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA