Minint architekto V. Landsbergio-Žemkalnio gimtadienį, prisiminkime svarbiausius jo darbus Kaune – Kas vyksta Kaune

Minint architekto V. Landsbergio-Žemkalnio gimtadienį, prisiminkime svarbiausius jo darbus Kaune

Architekto V. Landsbergio-Žemkalnio kurtų pastatų koliažas.

Kovo 10 d. minimas žymiausio XX a. Lietuvos architekto – Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893-1993) – gimtadienis. Per šimtą gyvenimo metų inžinierius architektas paliko stiprų architektūrinį įspaudą ne tik įvairiausiuose šalies miestuose, tarp jų ir Kaune, bet ir užsienyje (Azijoje, Australijoje ir kt.). Kviečiame prisiminti svarbiausius jo darbus Kaune.

Tyrimų laboratorija, ,,Pieno centro“ bendrovės rūmai, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Kauno apskrities savivaldybės rūmai, Vatikano nunciatūra bei Fiziško auklėjimo rūmai 2015 metais gavo Europos paveldo ženklą.

Tyrimų laboratorija./ Knygos „Lietuvos moderno pastatai“ nuotr.).

Tyrimų laboratorija (1932-1936), Radvilėnų pl. 19 (dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas).

Pastatas buvo statytas kaip Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija. Čia buvo vykdomi įvairiausi cheminiai tyrimai, kurių prireikdavo karo ir kitų pramonės šakų plėtojimui. Ant stogo išlikę žali bokšteliai – traukos spintų kaminai. Laboratorijoje buvo moderniausia aparatūra iš Prancūzijos, įrengtos traukos spintos. Įdomu, kad ištisinės langų juostos įrengtos taip, kad įvykus sprogimui smūgio banga išstumtų stiklą ir išsiveržtų į lauką. Šis modernizmo achitektūros pastatas turi nacionalinės reikšmės paminklo statusą. Kompleksas pripažintas geriausiu Baltijos šalyse bei vienu geriausių Rytų Europoje.

„Pieno centro“ rūmai./ Kauno IX forto muziejaus (LIMIS) nuotr.

„Pieno centro“ bendrovės rūmai (1931), Laisvės al. 55/ S. Daukanto g. 18.

„Pieno centro“ bendrovė buvo centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, atsakinga už pieno produktų surinkimą, gamybą, padavimą bei eksportą. Modernizmo stiliaus 5 aukštų pastatas 1937 m. pasaulinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime“ už architektūrą laimėjo bronzos medalį ir garbės diplomą. Pastato ypatybė – gaubtas kampinis fasadas su lenktais langais. Pirmame aukšte veikė garsusis pieno baras, Muralio kirpykla, viršutiniuose aukštuose buvo įrengti butai.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai./ R. Tenio nuotr.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (1938), K. Donelaičio g. 8.

Prie funkcinio modernizmo stiliaus pastato įėjimo pasitinka granito rutulys, o viršuje – skulptoriaus Broniaus Pundziaus bareljefai „Prekyba“ ir „Pramonė“. Pirmame aukšte 1938 m. buvo nutapytos 5 tapytojo Petro Kalpoko freskos: „Darbas“, „Sielininkai“, „Kanklininkas“ ir diptikas „Žemės ūkis“ ir „Amatai“. Freskos vokiečių okupacijos metais buvo uždažytos, sovietiniais metais sluoksnių dar padaugėjo. Šiuo metu atkurta vienintelė freska „Darbas“. Antrame aukšte išliko liftas, kurio įrengimai atvežti iš „Schindler“ firmos Šveicarijoje. Pastate išlikę Stasio Ušinsko vitražai „Lietuvaitė“ ir „Statybininkas“.

Kauno apskrities savivaldybės rūmai./ Leidinio ,,Savivaldybė“ viršelis (1933 m., nr. 8).

Kauno apskrities savivaldybės rūmai (1933), Laisvės al. 14/ Vytauto pr. 91 (dab. Kauno apskrities vyriausias policijos komisariatas).

Tarpukariu tai buvo vienas didžiausių visoje šalyje iškilusių administracinių pastatų. Čia dirbo Kauno apskrities valdyba, Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaiga, Kauno miesto ir apskrities policijos vadas, Valstybės saugumo departamentas. Rūsyje buvo įrengti įstaigų archyvai, kurjerių butai, katilinė bei kitos patalpos. Sovietų okupacijos metais pastate veikė KGB.

Vatikano nunciatūra./Leidinio ,,Sveikata ir darbas“ (1940) nuotr.

Vatikano nunciatūra (1931), V. Putvinskio g. 56 (dab. Kauno menininkų namai).

Šis pastatas išskirtinis tuo, kad buvo pirmas ir vienintelis pastatas, specialiai suprojektuotas pasiuntinybei. I a. buvo įrengta kanceliarija, darbo kambarys, salonas, valgomasis ir net ,,žiemos sodas“. II a. buvo įrengti miegamieji, kabinetas, koplyčia. Pastato patalpas jungė holas ir laiptai. Pagal paskirtį pastatas nebuvo naudotas, o nuo 1932 m. jame veikė vaikų ligoninė.

Fiziško auklėjimo rūmai./ Leidinio „Fiziškas auklėjimas“ (1934) nuotr.

Fiziško auklėjimo rūmai (1932-1934), Sporto g. 6 (dab. Lietuvos sporto universitetas).

Pastato ypatybė – puscilindrio formos sporto salės gelžbetoninės karkasinės perdangos su viršutiniu apšvietimu. Tam panaudotas net trijų sluoksnių įstiklinimas. 1935 m. komplekse suprojektuotas Felikso Bielinskio sporto aikštynas, o 1939 m. – Sporto halė (architektas Anatolijus Rozenbliumas).

Vytauto Didžiojo universiteto akių ir ausų klinika./ Knygos ,,Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ nuotr.

VDU akių ir ausų klinika (1930), Vytauto pr. 49 (dab. Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba).

Tai pirmoji nepriklausomybės laikais statyta universitetinė klinika. 1939 m. pastatą perėmė Karo ligoninė. Karo ligoninėje buvo ir vaistinė, rentgeno kabinetas, laboratorija, prozektoriumas, hidroelektrinės terapijos skyrius.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA