Per du skiepijimo nuo COVID-19 ligos mėnesius registruota 1,2 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas – Kas vyksta Kaune

Per du skiepijimo nuo COVID-19 ligos mėnesius registruota 1,2 tūkst. nepageidaujamų reakcijų į vakcinas

Kas vyksta Kaune, BNS 2021/03/04 11:28
Pradedama kauniečių vakcinacija
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informuoja, kad per pirmus du mėnesius, nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. vasario 28 dienos, kai šalyje vykdoma vakcinacija nuo COVID-19 ligos, iš viso jau yra gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną.

VVKT atkreipia dėmesį, kad pirmąjį vakcinacijos mėnesį žmonės buvo skiepijami dviem, tuo metu Lietuvos rinkoje buvusiomis vakcinomis. Vasario pradžioje pradėta skiepyti ir trečiąja vakcina.

Per visą vakcinacijos laikotarpį gautų ĮNR pranešimų skaičius sudaro 0,5 procento nuo sunaudotų vakcinų dozių. Nuo vakcinacijos pradžios dėl vakcinos „Comirnaty“ (vadinamosios „Pfizer“ ir „BioNTech“) gauti 729 pranešimai, dėl vakcinos „COVID-19 Vaccine Moderna“ – 61 pranešimas, dėl vakcinos „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ – 401 pranešimas. 10 gautų ĮNR pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas, rašoma VVKT pranešime žiniasklaidai.

VVKT praneša, kad per antrąjį vakcinacijos mėnesį gavo 890 pirminių pranešimų apie Lietuvoje pasireiškusias ĮNR, susijusias su vakcinų nuo COVID -19 ligos vartojimu.

Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauti 432 pranešimai apie ĮNR, po „COVID-19 Vaccine Moderna“ vartojimo – 48 pranešimai apie ĮNR, o po „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ gautas 401 pranešimas apie ĮNR. 9 pranešimuose apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas. Per antrą vakcinacijos mėnesį taip pat buvo gauti pranešimai apie staigią dviejų senų pacientų mirtį. Abu atvejai vertinti, kaip nesusiję su vakcinacija.

Atidarytas didžiausias Lietuvoje vakcinavimo centras
Kaune atidarytas didžiausias Lietuvoje vakcinavimo centras / R. Tenio nuotr.

868 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 – kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai – atitinkamai 817 ir 73 pranešimus. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 19-87 metai. Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 86, iš pacientų – 799; 5 pranešimai gauti iš Eudravigilance duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, pykinimas injekcijos vietos reakcijos. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

VVKT primena, kad į registruotų vakcinų nuo COVID-19 preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį buvo įtrauktos rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai turi laikytis, kad vakcinos būtų vartojamos saugiai ir veiksmingai.

Kaip ir visų kitų vaistų atveju, duomenys apie vakcinų vartojimą yra nuolat stebimi. Kiekvienas ĮNR pranešimas į vakcinas nuo COVID-19, kurio VVKT sulaukia, yra kruopščiai įvertinamas ir imamasi visų būtinų veiksmų pacientams apsaugoti.

Atidarytas didžiausias Lietuvoje vakcinavimo centras
Vakcinacija / R. Tenio nuotr.

VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galint greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą.

Papildyta 11.31 val.

VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė teigė, kad paties viruso SARS-COV-2 nė viena vakcina neturi, tad susirgimai po vakcinacijos gali būti paaiškinami tik nepakankamai susiformavusia apsauga.

„Negali būti eskaluojama tokia idėja, kad galima susirgti nuo vakcinacijos“, – sakė ji.

Anot VVKT atstovės, sudėtingiausia reakcija į vakcinas yra anafilaksija, t.y. pavojinga alerginė reakcija, ji yra įrašyta „Pfizer“ ir „BioNTech“ (vadinamosios „Comirnaty“) ir „Modernos“ preparato charakteristikoje, „AstraZeneca“ informacijoje to nėra.

Retais atvejais paskiepytiesiems pasireiškia periferinis veido paralyžius. Tokių reakcijų Lietuvoje nustatyta 9: šešios – paskiepijus „Pfizer“ ir „BioNTech“, dvi – „Modernos“, viena reakcija siejama su „AstraZeneca“ naudojimu.

„Veido paralyžius yra laikinas ir per keletą dienų, ilgiausiai per savaitę, praeina be gydymo“, – teigė ji.

Apskritai, pasak R. Pilvinienės, mažiausiai pranešimų apie sunkias nepageidaujamų reakcijas buvo dėl „AstraZeneca“ vakcinos.

Papildyta 12.37 val.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko Gyčio Andriulionio teigimu, vakcinuotų asmenų grupėje vasarį registruotos dvi mirtys, tačiau jos nesiejamos su vakcinomis – asmenys buvo senyvo amžiaus, turėjo gretutinių ligų.

Kaip skelbta anksčiau, vienas asmuo, 77-erių vyras, mirė praėjusį ketvirtadienį Pasvalio rajone, jo gyvybė užgeso skiepijant „AstraZeneca“ vakcinos pirmąja doze.

R. Pilvinienė tvirtino, kad antrasis, 86-erių žmogus mirė Klaipėdos rajone penktadienio popietę, praėjus trims paroms po „AstraZeneca“ skiepų.

„Jis mirė, kaip ir pirmasis – gydytojo įvardinama staigi kardialinė mirtis. Pabrėžtina, kad tai buvo 86 metų žmogus, kuris turėjo lėtinių ligų dėl kvėpavimo, širdies organų veiklos, vartojo tam tikrų vaistų lėtinėms ligoms gydyti (…). Tai buvo žmogus, gyvenantis savo gyvenimo pabaigą“, –sakė R. Pilvinienė.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA