Epidemiologas: plintant naujai viruso atmainai, aktualus tampa sienų uždarymo klausimas – Kas vyksta Kaune

Epidemiologas: plintant naujai viruso atmainai, aktualus tampa sienų uždarymo klausimas

delfi.lt / Dalia Plikūnė 2021/03/01 09:26
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Kurį laiką gerėjusi padėtis dėl koronaviruso plitimo vėl pasikeitė. Dabartinė situacija neleidžia manyti, kad panaikinus ribojimus galėtume jaustis saugiai. Dar daugiau, plintant naujai viruso atmainai, europiniu mastu galėtų būti svarstomas klausimas dėl sienų uždarymo, įsitikinęs epidemiologas Paulius Gradeckas.

„Šita situacija neleidžia manyti, kad, panaikinus ribojimus, galėtume jaustis saugiai. Jeigu nėra pakankamai duomenų, iš ko galėtume padaryti išvadas, ko tikėtis panaikinus vieną ar kitą draudimą, tiesiog pasižiūrėkime į kitas šalis“, – sakė anksčiau tuometiniam premjerui Sauliui Skverneliui sveikatos klausimais patarinėjęs Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojo pareigas užimantis P. Gradeckas.

Kalbėdamas apie kontekstą, specialistas pripažino, kad jo nenustebino, kad apie situaciją pradėjo komunikuoti Statistikos departamentas, kuris yra depolitizuotas įrankis.

„Esu dalyvavęs politikoje ir matęs politines technologijas, (…) politinių sprendimų priėmėjams tai yra pakankamai patogu. Koalicinė Vyriausybė, ateidama į valdžią, sakė, kad „mes darysime šiek tiek kitaip, negu darė prieš tai buvę, ir remsimės pačiomis geriausiomis praktikomis“.

O vienos geriausių užsienio šalių praktikų yra tokios, kad politikai normaliose Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse kai reikia komunikuoja, bet apskritai jie nėra labai linkę komunikuoti sudėtingose situacijose, kur situacija gali pasikeisti“, – pastebėjo P. Gradeckas.

Specialistas prisiminė ir pavyzdį, kiek daug košės gali privirti neatsargus politikų pasireiškimas tokiose situacijose.

„Buvo toks ispaniškų agurkų skandalas. Vienas žemesnio lygio politikas paskelbė informaciją, kad ispaniški agurkai sukelia tam tikrą ligą. Ta informacija po dviejų savaičių buvo paneigta, bet tiems porai mėnesių buvo kilusi pakankamai rimta santykių krizė tarp Ispanijos karalystės ir Vokietijos federacinės vyriausybių.

Ispanijos daržovių augintojai yra vieni pagrindinių eksportuotojų į Vokietiją. Dėl tokio politiko pasireiškimo buvo sustojęs eksportas. Tai buvo 2011 metai. Normalūs politikai vengia taip daryti. Manau, kad (ir pas mus) jie bandė visą savaitę gesinti gaisrus (po to, kai praėjusį pirmadienį buvo paskelbta, kad esą prasideda trečioji sergamumo koronavirusu banga)“, – sakė P. Gradeckas.

Specialistas pastebėjo, kad Statistikos departamentas yra įsidiegęs „neblogą duomenų valdymo platformą“, kuri leidžia stebėti duomenis įvairiais pjūviais.

„Bet, ką ir kolegos sako, problema yra tų duomenų interpretavimas. Tai yra toks slidus skardis, nuo kurio gali labai lengvai nuslysti“, – teigė P. Gradeckas.

Paulius Gradeckas / DELFI nuotr.

Situacija pakito

Specialistas sakė, kad dabartinėje situacijoje jam nerimą kelia vėl padidėjusi teigiamų testų dalis nuo visų besitikrinančių.

„Premjerė sakė, kad „mes plečiame profilaktinių tyrimų apimtis nuo visų besitikrinančių“. (…) Kai profilaktiškai tiri (jeigu situacija gerėja), tai švarių mėginių turėtų būti daugiau negu tų, kuriuose randama genetinė medžiaga. O tendencija yra priešinga, kad pozityvių mėginių skaičius visų mėginių skaičiuje turi tendenciją augti. Tai reiškia, kad paplitimas didėja“, – aiškino P. Gradeckas.

Epidemiologas nesutinka su premjerės Ingridos Šimonytės vertinimu, kad sergamumas laikosi įstrigęs.

„Šalys gali strigti su tuberkulioze, ŽIV valdymu, bet ši liga per greitai plinta visuomenėje, kad galėtume turėti kažkokius strigimus. (…) Aš tikiuosi, kad politikai tą supranta.

Bandžiau tą vis pasakyti ir premjerui, ir tikiuosi, kad dabartinės premjerės padėjėjai tą jai sako kiekvieną dieną: infekcinėse ligose (…) šiandien tu jau gyveni praeitimi. Jau kažkas yra įvykę, o tu pamatysi po savaitės arba dviejų. Todėl ir modeliavimas yra labai nedėkingas dalykas. Galbūt ir ne dėl kaukių, ir ne dėl to, kad atsidarėme grožio salonus, galbūt kažkas kito nutiko visuomenėje, aš to negaliu pasakyti. Mokslininkai, mes labiau žiūrime atgal, o ne į priekį“, – sakė P. Gradeckas.

Antras nerimą keliantis dalykas, į kurį dėmesį atkreipė ekspertas, – tarptautinis kontekstas.

„Čekija, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Airijos pavyzdys, kuris jau yra nuvalkiotas. Airija buvo laikoma pavyzdžiui, kodėl mums nereikia iki galo atsiverti. Todėl, kad jie tarp scenarijų pasiklydo kaip tarp dviejų medžių – užsidarė, atsidarė, užsidarė, atsidarė, ten turėjo įtakos ir genetinės viruso mutacijos“, – sakė P. Gradeckas.

Pabrėžė testavimo svarbą

Specialistas pokalbyje pabrėžė testavimo svarbą.

„Mes nematėme naujų atvejų šoktelėjimo, nes testavimo apimtys buvo sumažėjusios. Dabar jos yra padidėjusios, nes atsirado pareigos ir rekomendacijos. Man labiausiai norėtųsi, kad rekomendacijos būtų išpildomos bent 50 procentų. Kad žmonės į tai nežiūrėtų pro pirštus. Turiu mintyje ne tik paprastus piliečius, bet ir verslą, darbdavius, kad ir kokio dydžio įmones jie turi“, – teigė P. Gradeckas.

Epidemiologas nebuvo didelis optimistas, kad iš situacijos greitai padės išeiti vakcinacija.

„Ir ne todėl, kad tai galėtų pakeisti ypač padidėjusios vakcinų apimtys. Mes turime dvejonių dėl vienos vakcinos, kurios persimeta į dvejones dėl kitų vakcinų. Mes turime izoliuotus atvejus, kada fiksuojami teigiami atvejai tarp paskiepytų žmonių. Tai gali lemti, kad žmonių pasitikėjimas vakcina galėtų čiuožti žemyn“, – sakė P. Gradeckas.

Specialistas sakė norįs pabrėžti sąmoningumo svarbą.

„Nebūsiu kažkoks unikalus, bet numirti paskutinę karo dieną turbūt yra vienas iš ironiškiausių dalykų. Taip ir čia, prieš prasidedant šiltajam laikotarpiui (ne dėl to, kad virusas reaguoja į karštą orą, bet dėl to, kad visa ateitis keičiasi, sergamumas turėtų mažėti) esminis dalykas yra mums kaip visuomenei suprasti, ar mums yra svarbi prieinama sveikatos sistema. Tai yra, ar kažkam atsitikus tavo vaikui, mamai, tėčiui, kurie yra vyresnio amžiaus, ar jie gaus pagalbą“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Pasak epidemiologo, nereikia daug ekspertinių žinių, kad suprastum, kad šita liga gali būti ir rimta.

„Didžioji dalis jos yra nerimti atvejai, bet ji gali būti ir rimta. Kas nori rizikuoti? (…) Buvo vyriausybių, kurios tikėjosi, kad gal kolektyvinis imunitetas susidarys anksčiau, ir galbūt virusas, dėl to, kad jis kis į kitą pusę, išnyks natūraliai. Kol kas taip neatsitiko. Vienintelis likęs realus scenarijus sumažinti sergamumą yra vakcinavimas.

Nėra kito scenarijaus. Įgyto imuniteto scenarijus žlugo. Skandinavijos šalys, kurios jį bandė, atsisakė tų idėjų. Tos šalys, kurios sėkmingai tvarkėsi, jos taip tvarkosi dėl to, kad tai yra griežtos priemonės. Ir aš jų negaliu kaltinti. Tokia šalis kaip Naujoji Zelandija turėjo gana griežtą imigracijos politiką, gana griežtą sienų kontrolę, ir dėl kelių atvejų sugebėjo uždaryti miestus“, – sakė P. Gradeckas.

Koronaviruso pacientai VUL Santaros klinikose / V. Balkūno nuotr.

Reikia nepamesti esminio tikslo

Pasak specialisto, dabartinėje situacijoje aišku, kad esame užstrigę, kodėl taip yra, dar nėra iki galo aišku.

„Bet žinome svarbiausią tikslą – pasiekti kolektyvinį imunitetą, galbūt nenustatant labai tikslaus termino, ar tai būtų „Mindauginės“ ar „Vytautinės“. Iki to laiko mes turime tam tikras užduotis.

Ministras komunikuoja, kad tai yra skirtingi scenarijai. Bet kas bus, jeigu tu įstringi tarp C ir B scenarijaus? Arba nežinai, ar pereinant iš C į B scenarijų neištiks tas dalykas kaip „Astra Zeneca“ klausimas, kada yra vakcinų, bet nelabai kas iš vyresnių žmonių nori jomis skiepytis? (…) Ką daryti su nustatytais štamais?“, – sakė P. Gradeckas.

Jis neatmetė galimybės, kad dar prieš prasidedant šiltajam laikotarpiui Vokietijos pavyzdys dėl sienų uždarymo pataps sektinu. Vokietija, baimindamasi mutavusio viruso plitimo, uždarė sienas su Čekija ir Austrijos Tirolio regionu.

„Dabar epidemiologiniuose dalykuose yra nemažai politinių sprendimų. Galbūt Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas nori nubausti Britaniją už tai, kad jie pasirinko turėti savo kelią. Bet tas momentas gali tapti vyraujančiu, ypač jeigu tas pasiteisins.

Kol kas iš bendro konteksto girdžiu triukšmą apie tai, kiek galime ilginti langą tarp dviejų vakcinos dozių, bet kol kas mažai girdžiu informacijos, kiek keliavimo apribojimai yra pajėgūs suvaldyti tą situaciją“, – sakė P. Gradeckas.

Jo nuomone, apie tai turėtų vykti diskusija bendrai europiniu mastu – Europos Vadovų Tarybos arba panašiuose formatuose.

„Vienybė yra labai svarbi. Nacionalistų iškilimas 2016 metais ir D. Trumpas buvo pasekmė to, kad nebuvo Europos vienybės. Tai parodė, pavyzdžiui, atvejis, kai Graikiją ištiko finansų krizė. Vienybės nebuvimas sukelia dar didesnes problemas, kurias paskui reikia toms pačioms visuomenėms ir spręsti“, – sakė P. Gradeckas.

Situacija dėl mutacijų kol kas kelia daug klausimų

Praėjusią savaitę paskelbta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų laboratorija vienuolikoje ėminių nustatė vadinamąją britiškąją koronaviruso atmainą. Paaiškėjo, kad 6 ėminiai su britiškąja koronaviruso atmaina „atkeliavo“ iš Vilkaviškio, 4 – iš Kauno, o 1 – iš Marijampolės. Iš viso per savaitę buvo ištirti 96 ėminiai.

P. Gradeckas šitos informacijos komentuoti nenorėjo. Pasak jo, ji paprastam žmogui kelia daugiau klausimų nei atsakymų.

„Kelkim hipotezes: britiška atmaina yra sukelianti didesnį mirtingumą, ji yra pavojingesnė jaunesniems žmonėms, ji yra labiau užkrečiama, ji yra labiau atspari vyraujančioms vakcinoms, ji sukelia didesnes pasekmes vėliau sveikatai. Štai į šituos klausimus reikia normaliai atsakinėti, ir komunikuoti, o ne pasakyti, kad nustatyta 11 atvejų. Tai nieko nerodo.

Klausimas, ar tai yra atsitiktine atranka paimti mėginiai, ar buvo išlaikyta proporcija tarp regionų? Dabar atrodo, kad ji Pietų Lietuvoje sklinda. Ir paprastam žmogui atrodo, kad su Lenkija kiauros sienos, ir štai todėl virusas sklinda į čia. Bet galbūt Pietų Lietuvoje, kur ir aš dirbu, yra daug daugiau dalykų susiję su migracija, galbūt čia yra daugiau žmonių, kurie turėjo darbo santykių už Lietuvos ribų“, – svarstė P. Gradeckas.

Pasak specialisto, sprendimas, ką su tuo daryti, negali būti spontaniškas.

„Vokiečiai yra atsakę į šitos hipotezės klausimus. (…) Bet priimant sprendimus, čia nėra spontaninis „pirkimas“, kai nueini į parduotuvę ir galvoji, kad gal nusipirksiu šitą vyno butelį, ir gali būti, kad kitą dieną galvą skaudės, kur sprendi taip, kad „kaimynas perka, ir aš pirksiu“.

Tu turi suprasti, kodėl priimi tą sprendimą, iškomunikuoti visuomenei, ir pasakyti, kad „mes priėmėme sprendimą, vadovaudamiesi štai tokiais mokslo įrodymais“. Galbūt aš per daug tikiu, kad žmonės yra linkę išklausyti argumentus, bet jie iš tikro klausosi. Dabar tenka nemažai bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes pačiam tenka skambinti ir kviesti skiepytis, ir jie tikrai pasiima teisingus šaltinius, turi teisingą argumentaciją, jie užduoda teisingus klausimus“, – sakė P. Gradeckas.

Daugiau naujienų skaitytkite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA