Metai su koronavirusu: kai viskas prasidėjo, nesugebėjome suvokti, kas dar laukia – Kas vyksta Kaune

Metai su koronavirusu: kai viskas prasidėjo, nesugebėjome suvokti, kas dar laukia

delfi.lt / Simona Voveriūnaitė 2021/02/21 15:06
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Kai lygiai prieš metus su nekantrumu ir baime klausėme ar tikrai Lietuvoje nėra dar nei vieno patvirtinto koronaviruso atvejo, niekas negalėjo numatyti, kokie keli mėnesiai mūsų laukia. Delfi primena, kaip įvykiai klostėsi praėjusių metų žiemos pabaigoje ir pavasarį.

Auganti įtampa

Kinijoje praėjusių metų sausio pabaigoje buvo dėl koronaviruso uždaromi miestai, atšaukiami renginiai, tada pasirodė pirmieji pranešimai apie pirmus atvejus Europoje. Užsienio reikalų ministerija vasario pradžioje rekomendavo atidėti keliones į Aziją, o atsakingos institucijos tikino, kad Lietuva yra pasiruošusi galimam viruso plitimui.

Vasario 6 dieną pranešta apie skrydyje iš Varšuvos į Vilnių koronaviruso simptomus pajutusį asmenį. Tačiau koronavirusas jam nebuvo patvirtintas.

Vasario 22 dieną buvo pranešta apie pirmas mirtis nuo koronaviruso Europoje. Pirmasis židinys Europoje – Italija. Joje imamasi itin griežtų priemonių – izoliuojama dešimtis miestų.

Įtampa augo kasdien, o vasario 26 dieną Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl koronaviruso grėsmės. Tada aiškinta, kad toks sprendimas priimtas dėl prevencijos.

Vyriausybės posėdyje dalyvavęs tuometis sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad situacija šalyje yra kontroliuojama, tiesiog ruošiamos priemonės, jei jų prireiktų.

„Šiandien valstybėje esama situacija prevencijos yra visiškai kontroliuojama, bet kartais reikalingos operatyvesnės priemonės tikslams pasiekti“, – aiškino jis.

A. Šešelgis tada teigė, kad ekstremaliosios situacijos įvedimas leis rekomendacijas paversti privalomais nurodymais.

Jau kitą dieną buvęs premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad nutraukia savo atostogas ir rekomendavo vengti masinių susibūrimų.

„Kol kas nėra pagrindo drausti, neturime nei vieno atvejo Lietuvoje, kuris patvirtintų viruso atsiradimą“, – teigė S. Skvernelis.

Kovo 6–8 dienomis Vilniuje šurmuliavo Kaziuko mugė, buvo rengiamasi kovo 11–osios trisdešimtmečio minėjimui. Vasario 20–23 dienomis dar vyko Vilniaus knygų mugė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tada kalbėjo, jog kai Lietuvoje pasitvirtins bent vienas atvejis, rekomendacijos taps įpareigojančios.

„Kol nėra nustatyta nei vieno atvejo, viskas yra rekomendacijos. Jos yra pakankamai aiškios: tiek dėl nevykimo į darbą, dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo, mokyklos nelankymo. Bet tai yra rekomendacijos“, – apie galimus privalomus įsakymus vasario 26 kalbėjo ministras A. Veryga.

Neiti į darbą, nevesti vaikų į mokyklas ir darželius buvo rekomenduojama grįžusiems iš Kinijos liaudies Respublikos bei Šiaurės Italijos regionų: Veneto, Lombardijos, Pjemonto ir Emilijos–Romanijos.

Jau tada iš parduotuvių apsauginės veido kaukės, dezinfekcinis skystis buvo graibstomas.

Žmonės su apsauginėmis kaukėmis / R. Tenio nuotr.

Pirmasis atvejis

Vasario 28 dienos ankstyvą rytą Vyriausybėje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje buvo pranešta, kad Lietuvoje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis.

Tos dienos rytą surengtoje spaudos konferencijoje Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika žurnalistams džiaugėsi, kad moteris atsakingai pažiūrėjo į rekomendacijas.

„Šiauliai tapo tas pirmas miestas, kuriame buvo diagnozuotas koronavirusas. (…) Šiąnakt į ligoninę pateko moteris, iškvietus greitosios pagalbos automobilį, kuri 24 dieną paskrido iš Veronos. Jis pasijuto ne visai gerai vasario 25 dieną. Reikia pasidžiaugti, kad pilietė buvo labai gerai informuota kaip elgtis grįžus iš epideminių židinių centrų. Pasijutusi negerai nuotoliniu būdu ji susitvarkė nedarbingumo pažymėjimą, išvengė kontakto darbe, viešose vietose“, – sakė jis.

Po pirmojo patvirtinto koronaviruso atvejo į oro, jūrų uostus atvyko savanoriai, tikrinę į Lietuvą grįžtančių keleivių temperatūrą, jų užpildytas anketas.

Prasideda draudimai, stabdomas ugdymo procesas

Kovo 12 dieną, kai Lietuvoje buvo patvirtinti jau 3 koronaviruso atvejai švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius rekomendavo 2 savaitėms stabdyti ugdymo procesą.

„Matome, kad situacija yra grėsminga, mano pasiūlymas, atsižvelgiant į tą situaciją ir kitų šalių scenarijus, stabdyti dviem savaitėms nuo rytojaus“, – praėjusių metų kovo 12 dieną sakė A. Monkevičius.

Tą pačią dieną stabdyti visą ugdymo procesą 5 savaitėms nusprendė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tada buvo pranešta, kad uždaromi darželiai, mokyklos, universitetai, atšaukiami visi renginiai, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla.

Sprendimus tą dieną priėmė ir Vyriausybė neeiliniame posėdyje. Buvo nuspręsta iki kovo 27 dienos uždrausti visus renginius. Stabdomas ir mokymo procesas, rekomenduojama iš viso nevykti į keliones.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga vardijo, kas bus draudžiama.

„Siūlau, kad nuo kovo 13 dienos 7 val. ryto visoje Lietuvoje būtų draudžiami visi tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse rengiami renginiai. Atvirose erdvėse būtų leidžiami tik tokie renginiai, kurių dalyvių skaičius neviršytų 100 asmenų. (…) Sporto renginiai – tik be žiūrovų. Siūloma nuo kovo 13 iki 27 dienos drausti kultūros, laisvalaikio, pramogų renginius, įstaigų lankymą ir jų veiklą“, – Vyriausybės pasitarime tada sakė ministras A. Veryga.

Kaip po Vyriausybės posėdžio teigė S. Skvernelis, draudimas galioja ir sporto klubams, muziejams, teatrams, kino teatrams. Profesionalūs sporto renginiai galės vykti, tačiau be žiūrovų. Draudimas taikomas ir barams, klubams. Parduotuvės nebus uždarytos, maisto prekių parduotuvėms jokio ribojimo nėra ir nebus.

Premjeras valstybės vadovų vardu rekomendavo nesilankyti kitose parduotuvėse, pavyzdžiui, prekybos centruose, be reikalo, vengti socialinių kontaktų, nevaikščioti viešose uždarose patalpose, kur galimos tam tikros rizikos užsikrėsti šiuo virusu.

Karantinas Kaune / R. Tenio nuotr.

Karantino paskelbimas

Kovo 14 dienos vakarą, šeštadienį Vyriausybė susirinko į dar vieną nenumatytą posėdį ir be didesnių diskusijų nusprendė visoje šalyje paskelbti karantiną. Jis įsigaliojo kovo 16 dieną, numatytas buvo iki kovo 30 dienos. Tuo metu šalyje buvo patvirtinti 8 koronaviruso atvejai Lietuvoje, griežtų priemonių ėmėsi ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės.

Buvo nutarta patvirtinti šiuos karantino ribojimus:

1. Draudžiama į šalį atvykti užsieniečiams, išskyrus asmenis, užtikrinančius būtinų prekių pristatymą į Lietuvą, įgulų narius, Lietuvos piliečių šeimos narius, asmenis, turinčius teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, diplomatus, NATO karinių misijų atstovus. Laikinai būtų paliekamas humanitarinis koridorius Latvijos, Estijos piliečiams pasiekti savo šalis.

2. Sumažinama pasienio kontrolės punktų, per kuriuos galima atvykti į Lietuvą.

3. Draudžiama Lietuvos piliečiams visų rūšių transportu išvykti į koronaviruso paveiktas valstybes. Taip pat tada buvo svarstoma galimybė uždrausti išvykimą bet kur į užsienį ne darbo tikslais.

4. Uždrausta prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, specializuotas veterinarijos vaistines, maisto produktais prekiaujančius turgus.

5. Draudžiama kavinių, barų veikla, išskyrus maisto išsinešimui paslaugą, kartu draudžiami ir lošimo automatų, kazino veikla.

6. Draudžiami visi vieši renginiai, tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse, religinių organizacijų buvo prašoma neorganizuoti religinių apeigų.

7. Draudžiama patekti kruiziniams laivams į Klaipėdos jūrų uostą.

8. Draudžiama viešojo administravimo įstaigoms teikti nebūtinas paslaugas.

9. Draudžiamas pacientų lankymas gydymo įstaigose, kalinių – įkalinimo įstaigose.

10. Draudžiama teikti SPA, reabilitacijos paslaugas, jei jos nėra susijusios su gydymu, draudžiama kirpyklų, grožio salonų veikla.

11. Ribojamas keleivių skaičius tarpmiestiniuose autobusuose ir traukiniuose, kad būtų išlaikomas reikiamas atstumas tarp keleivių. Rekomenduojama tai taikyti ir miestų transportui.

12. Viešbučiai, esant reikalui, turės įsileisti žmones į karantiną, valstybei už tai apmokant.

13. Švietimo įstaigos toliau lieka uždarytos.

14. Gydymo įstaigose atidedamos planinės operacijos, išskyrus būtiną medicininę pagalbą, atšaukiamos reabilitacijos, odontologijos paslaugos, planiniai skiepai.

15. Tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje darbuotojams rekomenduojama dirbti iš namų.
Taip pat rekomenduojama atsiskaityti ne grynais pinigais.

Pirmųjų karantino dienų chaosas

Kol gyvenimas Lietuvoje pirmomis karantino dienomis rimo, visai kitokius išgyvenimus jautė į Lietuvą grįžti bandantys asmenys.

Greitas, bet atskiras visų ES šalių veikimas į nepavydėtiną situaciją pastatė daugelį keliautojų.

Daugiausiai dėmesio tada sulaukė prie Vokietijos ir Lenkijos pasienio užstrigę lietuviai. Gavę pažadą, kad į Lietuvą galės grįžti per Lenkiją suformuotu humanitariniu koridoriumi, tokios galimybės jie negavo kelias dienas. Negaudami atsakymų ir pagalbos jie blokavo kelią.

Lietuviai blokavo kelią prie Vokietijos-Lenkijos sienos / „Facebook“ nuotr.

Pirmomis karantino dienomis premjeras S. Skvernelis itin griežtai įvertino tautiečių veiksmus. Tada teigė, kad sprendimas blokuoti kelią parodė, kad ne be reikalo Lenkija baiminasi.

„Žmonės yra pavargę, jiems pavojinga pervažiuoti Lenkiją. Aš pilnai suprantu, sąlygos nežmoniškos, pavargę, bet reikia laikytis įstatymų. Jei nepasinaudos šia alternatyva, gali iš viso būtų sudėtinga grįžti“, – sakė jis.

Kovo 19 dieną buvo patvirtintas pirmasis atvejis, kai koronavirusas plito šalies viduje, o nebuvo įvežtas į šalį.

Kovo 21 dieną Lietuvoje buvo užfiksuota pirmoji mirtis nuo koronaviruso. Tada buvo pranešta, kad tai yra senyvo amžiaus žmogus, sirgęs ir kitomis lėtinėmis ligomis.

Naujų atvejų skaičius augo gana greitai, jau kovo 23 dieną šalyje buvo patvirtinti 154 koronaviruso atvejai.

Kovo 24 dieną buvo nuspręsta, kad visi iš užsienio grįžę asmenys ir neturintys koronaviruso simptomų privalomai 14 dienų bus izoliuojami savivaldybių patalpose. Taip pat numatyta, kad į savivaldybių parengtas patalpas turi būti gabenami visi, net ir lengva koronaviruso forma šiuo metu sergantys gyventojai.

„Suprantame, kad šis sprendimas kelia įvairiausių klausimų. Nusprendėme karantinuoti viską, ką gauname, o tada vėliau aiškintis“, – apie sprendimą tada sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Emocijų ir vertinimų tada būta įvairių – policijai net teko vykti į vieną kruviną konfliktą viename iš sostinės viešbučių. Po kilusių muštynių vienas asmuo buvo sužalotas peiliu.

Balandžio 8 dieną, dar 2 savaitėms pratęsiant karantiną buvo nurodyta, kad apsauginės veido kaukės tampa privalomos.

„Būtų jau ne rekomendacija, viešose vietose būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones“, – sakė ministras A. Veryga.

Solidžios baudos

Nuo balandžio 4 dienos buvo patvirtintos ir didesnės baudos už karantino sąlygų ir saviizoliacijos pažeidimus.

Tada įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai policijos pareigūnams leido ir leidžia iki šiol nedelsiant traukti atsakomybėn karantino nesilaikančius asmenis ir skirti jiems nuobaudas.

Už karantino taisyklių pažeidimus fiziniams asmenims grės bauda nuo 500 iki 1500 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 Eur.

Judėjimo ribojimai Velykoms

Tuo metu neeilinių priemonių buvo imtasi ir dėl artėjančių Velykų. Atvejų skaičiui augant, Vyriausybė ėmėsi iki tol nematytų priemonių prieš Velykas – apsispręsta drausti gyventojams patekti į kitus miestus.

Ribojimas buvo taikomas tris šventines dienas – nuo balandžio 10 dienos, penktadienio 20 val. iki balandžio 13 dienos, pirmadienio 20 valandos.

Vykti į kitą savivaldybę buvo leidžiama dėl artimų giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, darbo reikalais, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, taip pat – prireikus būtinos medicininės pagalbos.

Be to, draudimai negaliojo gyventojams, jei šie vyksta į kitą, nei yra jų gyvenamoji, savivaldybę, kai toje savivaldybėje turi nekilnojamojo turto. Judėjimas ribojamas tik į miestus ir miestelius kitose savivaldybėse, nei asmenys gyvena.

Policija Velykų savaitgalį tikrina į Kauną įvažiuojančius automobilius / Kauno apskrities VPK nuotr.

Pirmasis lokalus karantinas

Pirmasis lokalus karantinas buvo įvestas Nemenčinėje, po to, kai Nemenčinėje įsikūrusioje siuvimo įmonėje „Vilnika“ nustatyta apie 20 koronaviruso atvejų. Vienas atvejis nustatytas ir greta miestelio įsikūrusiuose globos ir slaugos namuose „Senevita“ – slaugos namai trečiadienį pranešė pradedantys tikrinti personalą ir apie 200 globotinių – iš viso daugiau nei 350 žmonių.

Lokalūs judėjimo ribojimai buvo įvesti savaitei, absoliutaus draudimo įvažiuoti ir išvažiuoti iš Nemenčinės nebuvo. Atsirado policijos pareigūnų postai, užtvarai,

Išvykti iš Nemenčinės bus leidžiama tik tiems, kuriems tai būtina dėl darbo, taip pat tiems, kam tai yra būtina dėl sveikatos būklės. Pačiame miestelyje automobiliais važinėti bus leidžiama, rašė BNS.

Karantinas pradėjo laisvėti

Balandžio mėnesio pabaigoje švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius rekomendavo nuotolinį ugdymą tęsti iki pat vasaros – birželio 1 dienos.

Tada buvo pradėtas laisvinti ir karantinas, atrodo, kad jau buvo galima lengviau atsipūsti.

Buvo nuspręsta leisti visus laisvalaikio užsiėmimus atviroje erdvėje, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų plotas vienam lankytojui. Iki tol tokia veikla galima golfo ir lauko teniso aikštynuose, lauko šaudyklose, kartodromuose, vandenlenčių parkuose.

Naikinamas tada buvo ir renginių atvirose erdvėse draudimas. Renginiai atvirame ore buvo leidžiami, jei buvo užtikrintas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas tarp asmenų.

Taip pat buvo apsispręsta leisti prekybą turguose pramoninėmis ir kitomis prekėmis. Iki tol turgavietėse buvo galima prekiauti maisto produktais, augalais, išskyrus skintas gėles, sėklomis ir trąšomis, tačiau draudžiama drabužių ir kitų pramoninių prekių prekyba.

Pasiūlytos ir laisvesnės sąlygos dėl dėvimų veido apsaugos priemonių. Iki tol buvo privaloma viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, išskyrus lankantis lauko kavinėse.

Reikalavimo buvo atsisakoma esant už gyvenamosios vietovės ribų ir kai 20 metrų spinduliu nėra kitų svetimų asmenų (netaikoma artimiesiems).

Pirmosiomis gegužės dienomis Vyriausybė iki pat birželio pratęsdama karantiną, dar kartą keitė jo ribojimus.

Buvo patvirtintas Baltijos burbulas – nuo gegužės 15 dienos judėjimas tarp Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – laisvas, po kelionės nereikėjo 14 dienų privalomos saviizoliacijos.

Tarp tada patvirtintų karantino pokyčių buvo leista visų transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimo vertinimo egzaminai, bei mokymai, taip pat leista organizuoti individualias treniruotes sporto klubuose bei grupines treniruotes iki 6 asmenų.

Leista atnaujinti grožio, odontologijos paslaugas, atnaujinta ir ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų veikla.

Po kurio laiko nuspręsta atsisakyti privalomo nurodymo apsaugines veido kaukes dėvėti viešose vietose, tik ten, kur susirenka daug žmonių.

Kauniečiai su kaukėmis / R. Tenio nuotr.

Paskutinis karantino pratęsimas

Gegužės pabaigoje pirmasis karantinas buvo pratęstas paskutinį kartą – iki birželio 16 dienos.

Šiam paskutiniam karantino etapui nebeliko jokių nurodymų dėl būriavimosi, buvo ilginamas jau atvertų pasilinksminimo vietų darbo laikas, į kultūros renginius buvo leidžiama daugiau žmonių.

Birželio 10 dieną, kai jau jau buvo aiški karantino pabaigos datą, premjeras S. Skvernelis feisbuke priminė, kad ir toliau lieka galioti ekstremalioji situacija visoje šalyje, liks ir tam tikri ribojimai.

„Pagrindiniai iš jų – šie: lieka dalinė judėjimo kontrolė, draudimas atvykti iš tų šalių, kur ligos plitimas didelis. Lieka masinių renginių atvirose ir uždarose erdvėse reguliavimas, tam tikri saugumo reikalavimai, kurių reikės laikytis sveikatos bei socialinės priežiūros įstaigose, privalomumas izoliuotis žmonėms, jei pasireiškia ligos požymių. Esant būtinybei lieka galimybė karantiną skelbti ne visoje šalyje, o atskiroje teritorijoje. Tam, kad prireikus galėtume efektyviai suvaldyti galimą ligos plitimą“, – socialinėje erdvėje rašė jis.

Taip birželio 16 dieną lygiai tris mėnesius trukęs karantinas baigėsi.

Delfi primena, kad antrasis visuotinis karantinas Lietuvoje prasidėjo lapkričio 7 dieną, jo sąlygos buvo itin sugriežtintos gruodžio 16 dieną. Tada įvesti judėjimo ribojimai galioja iki šiol.

Premjerė Ingrida Šimonytė jau užsiminė, kad karantinas bus pratęsiamas ir kovo mėnesiui, dabar jis galioja iki vasario mėnesio pabaigos. Kitą savaitę Vyriausybė spręs, kokios karantino sąlygos galios kovo mėnesį.

Lietuva vis dar yra karantino scenarijuje C.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA