Pasklidus neraminančioms žinioms, Lapių sąvartynas sulaukė aplinkosaugininkų vizito – Kas vyksta Kaune

Pasklidus neraminančioms žinioms, Lapių sąvartynas sulaukė aplinkosaugininkų vizito

D. Biržiečio nuotr.

Naujienų portalą pasiekus informacijai apie Lapių sąvartyne dvelktelėjusią neįprastai stiprią smarvę ir, anot gyventojų, nenutrūkstantį šiukšlių rusenimą, „Kas vyksta Kaune“ dėl situacijos kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistus. Aiškėja, kad gaisro pavojus šiukšlyne minimalus, bet aplinkosaugininkai dar laukia oro kokybės tyrimų rezultatų.

Kauno rajono gyventojai vasario 10-ąją socialiniame tinkle „Facebook“ pasakojo prieš kelias dienas nuo sąvartyno jautę tokį kvapą lyg kažkas būtų išpylęs chemiją ar pūvantį dumblą. Žmonės svarstė, kas lemia kartas nuo karto atslenkančią smarvę.

Vieni diskusijos dalyviai tvirtino sąvartyną pamažu rusenant ir iš po šiukšlių klodų dėl to besiveržiant dūmams, kurie matomi tik būnant netoliese. Anot komentatorių, sąvartyno darbuotojai bijo dirbti šalia dujas išskiriančių atliekų.

Dūmais galėjo palaikyti garus

Vis dėlto tiek sąvartyną eksploatuojančio Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC), tiek AAD atstovai „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad ūmios gaisro grėsmės nėra, tačiau aplinkosaugininkai pasiaiškins dėl galimos oro taršos.

Gyventojams tik prabilus apie neva degantį sąvartyną, Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas naujienų portalą patikino duomenų apie degimą neturintis.

„Gali būti, dėl temperatūrų skirtumo vyksta garavimas. Yrant apačioje esančioms atliekoms, išsiskiria šiluma ir susidaro garai“, – aiškino L. Virbickas, pridėjęs, kad situaciją įvertins Kauno RATC techninis inžinierius.

Irimo metu susidarančios biodujos surenkamos po sąvartyną išvedžiotuose vamzdynuose ir gręžiniuose bei naudojamos energijai išgauti Domeikavoje pastatytoje kogeneracinėje jėgainėje. Šitaip dujos, pažymėjo L. Virbickas, apdorojamos beveik visuose Lietuvos sąvartynuose, o energija parduodama ir tiekiama į bendrus tinklus.

Atliko netikėtą patikrinimą

AAD Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Urtė Šimonytė pirmadienį portalui pateiktame komentare nurodė aplinkosaugininkus pastaruoju metu negavus nusiskundimų dėl Lapių sąvartyno veiklos.

„Oro kokybė sąvartyne tiriama vykdant planinius ir neplaninius patikrinimus, gavus skundų ar pranešimų apie įvykį. Gavę jūsų laišką, 2021 m. vasario 12 d. Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko UAB „Kauno RATC“ neplaninį patikrinimą. Neplaninio patikrinimo metu bendrovės paprašyta pateikti paskutinių tyrimų rezultatus, kol kas jų dar laukiame“, – teigiama atsakymuose.

Departamento žiniomis, sąvartyne niekas nėra užsidegę. Dėl komposto perdengimų čia gali susidaryti garai, kadangi ant sąvartyno pilamas kompostas yra šaltas, tačiau tai normalus procesas.

AAD pareigūnai kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl neplaninio oro taršos laboratorinio tyrimo atlikimo, kad būtų įsitikinta oro kokybe Lapių sąvartyne ir užtikrinta teršalus neviršijant nustatytos normos. Šiuo metu laukiama Aplinkos apsaugos agentūros rezultatų.

Gaisro tikimybė per šalčius maža

Anot aplinkosaugininkų, savaiminis sąvartyno užsidegimas yra galimas vasarą, ypač tvyrant dideliam karščiui į sąvartyną patekus stiklo šukei ar kitiems gaisro sukėlėjams, o šaltas oras ir sniegas tik palengvina situaciją, nes sumažina sklindančius nemalonius kvapus bei gaisro galimybę.

„Manome, jog sprogimas dėl išorinio šaltinio sąvartyne šiuo metu negalimas ir dėl oro sąlygų, ir dėl apsauginės sistemos. Lapių sąvartyne yra filtrato ir 15 kubinių metrų vandens talpa ant kaupo (sąvartyno viršaus), kurie skirti užgesinti įsivyravusiam gaisrui. Be to, sąvartynas planuoja įsigyti vandens purškimo sistemą“, – nurodoma AAD komentare.

Anot aplinkosaugininkų, menkai tikėtina, kad sąvartynas savaime užsidegtų žiemą / D. Biržiečio nuotr.

Pasiteiravus, kas nutiktų šiukšlyne susidarius didesniam dujų kiekiui nei įmanoma paversti energija, AAD patikino, kad dabar visos Lapių sąvartyne išsiskiriančios dujos yra sunaudojamos elektros ir šiluminei energijai gauti, o jėgainė pajėgi apdoroti tiek dujų, kiek jų besusidarytų.

Didelė koncentracija gali pakenkti

AAD patikslino, kad didžiausius leidžiamus nemalonius kvapus sukeliančių medžiagų kiekius reglamentuoja Lietuvos higienos norma „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“.

„Veiksniai, turintys įtaką žmogaus kvapų reakcijai ir suvokimui yra „pavojaus aptikimas“. Kvapai gali perspėti žmogų apie mažiausias koncentracijas turinčias chemines medžiagas. Sakoma, kad žmogus gali užuosti net iki 10 tūkst. skirtingų kvapų, o ekspertai tvirtina, kad netgi iki 14 tūkst.

Dažnai kvapai tiesiogiai nekenkia sveikatai, nes žmonės pajunta juos, kai cheminės medžiagos koncentracija yra nereikšmingai maža. Paprastai nuodinga cheminių medžiagų koncentracija yra gerokai didesnė nei kvapų jautrumas. Kai nemalonų kvapą žmogus jaučia ilgesnį laiką ir jį sukeliančių cheminių medžiagų koncentracija viršija leistinas normas, tai gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių perštėjimą, nosies varvėjimą“, – neigiamą poveikį sveikatai bendrai nusakė AAD.

Kaip detalizavo AAD specialistai, ankstyvoje bioskaidžių atliekų apdorojimo stadijoje, gyvulininkystės kompleksuose pirmiausia susidaro amoniakas, kurio didžiausia leidžiama koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 0,2 mg/kub. m, o darbo vietoje (dirbant ne daugiau kaip 3 val.) – 36 mg/kub. m, tuo metu žmogus šios medžiagos kvapą junta esant 0,18 mg/kub. m koncentracijai. Į organizmą amoniakas gali patekti ne tik įkvėpus, tačiau ir per odą, ši medžiaga dirgina kvėpavimo takus, odą, o aukštos amoniako koncentracijos gali nudeginti, pakenkti akims. Darbininkams amoniakas gali sukelti chronišką astmą ar bronchitą.

Leidžiama supuvusiais kiaušiniais atsiduodančio sieros vandenilio koncentracija gyvenamojoje aplinkoje siekia vos 0,008 mg/kub. m, o darbe, kai su kvapu susiduriama trumpai – 14 mg/kub. m. Ši medžiaga taip pat išsiskiria yrant bioskaidžioms atliekoms, ji veikia kvėpavimo sistemą, dirgina akis. Koncentracijai pasiekus 28 mg/kub. m, gali pasireikšti galvos skausmai, pykinimas, pablogėti atmintis, dar didesni kiekiai sukelia sąmonės netekimą ar netgi mirtį.

Yrant šiukšlėms taip pat susidaro aminai (gendančios žuvies kvapas), heterocikliniai amonio junginiai, indolas bei skatolas (išmatų ir svilėsių kvapas), m-krezolis (deguto kvapas), n-butil-alkoholis (alkoholio kvapas), dimetilsulfidas, organiniai sieros junginiai bei merkaptanai (supuvusių daržovių kvapas) – juos žmonės jaučia esant daug kartų mažesnei koncentracijai už tą, kuri turėtų poveikį sveikatai. Apskritai dideli dvokiančių medžiagų kiekiai pavojingiausi vaikams ir senoliams, astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis sergantiems įvairaus amžiaus žmonėms.

Dujas renka daugiau nei dešimtmetį

Degios dujos susidaro sąvartyne vykstant cheminėms reakcijoms ir mikroorganizmams skaidant įvairios kilmės atliekas. Dėl pastovios dujų gamybos, sąvartyno viduje auga temperatūra ir kyla slėgis, todėl biodujos išsiveržia į atmosferą. Didžiąją dalį sąvartyne išsiskiriančių dujų sudaro metanas (55 proc.) ir anglies dvideginis (38 proc.), likusią dalį – sieros vandenilis, azotas ir vandens garai.

Sąvartynų dujos didina šiltnamio efektą, gali būti gaisrų ir sprogimų priežastimi, kelia pavojų žmonių sveikatai, kenkia augalams, todėl yra įrengiamos dujų surinkimo sistemos, o pačios dujos naudojamos energijos gamybai. Pirmame Lapių sąvartyno kaupimo lauke sumontuota nudujinimo sistema veikia nuo 2008 m., prieš tai visos čia išsiskiriančios dujos patekdavo į aplinką.

Sąvartyno biodujos yra siurbiamos iš gręžinių naudojant vakuuminį kompresorių, tuomet išvalomos ir deginamos mažos galios kogeneracinėje jėgainėje su dujų vidaus degimo varikliu. Kaip pagalbinis kuras varikliui reakcijoje naudojamos gamtinės dujos.

Pagaminta elektros energija yra tiekiama į elektros energijos tinklą, o šiluma – rajono šilumos tinklams. Sąvartyno aikštelėje saugumo sumetimais pastatytas biodujų deginimo įrenginys. Jis bus naudojamas metano dujų deginimui, sugedus pagrindinei eksploatavimo sistemai (kuomet neveikia kogeneracinė jėgainė) ar susidarius biodujų pertekliui.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA