Vasario 12-ąją sukanka 30 metų, kai veiklą pradėjo dabartinė Kauno teritorinė muitinė (TM). Šiandien tai – didžiausią teritoriją, net 24 savivaldybes, aptarnaujanti teritorinė muitinė, kurioje Lietuvai tarnauja beveik 370 pareigūnų ir darbuotojų, skelbiama Lietuvos muitinių pranešime spaudai. Iš jų, beje, kas dešimtas – nuo pat pirmųjų atkurtos Kauno muitinės dienų.
Dabar Kauno TM darbuotojų dispozicijoje – 4 krovinių postai, 2 kelio postai bei geležinkelio, oro uosto bei upių uosto postai. Kauno TM į valstybės biudžetą surenka trečdalį visų Lietuvos muitinės surenkamų mokesčių ir sėkmingai užkardo milijonus eurų žalos valstybei.
Tačiau, kaip teigia Kauno teritorinės muitinės direktorius Juozas Ragelis, čia dirbantis nuo pat jos atkūrimo, prieš 30 metų pareigūnai tarnybą Lietuvos muitinėje pradėjo sunkiu ir iššūkių kupinu laikotarpiu.
„Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kūrėsi ir Kauno teritorinė muitinė. Ypač didelis išbandymas muitinei tapo laikotarpis nuo kruvinų Sausio įvykių iki Maskvoje įvykusio pučo. Muitinė tuo metu buvo kovos už Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą priešakinėse linijose. Tai buvo laikotarpis, kai reikėjo galvoti ne apie karjeros galimybes ar ateitį, bet pirmiausia apie valstybės išsaugojimą. Per tiek metų patirta sunkių išbandymų, kuriuos prisiminus galime tik džiaugtis šiandieninėmis sąlygomis ir galimybėmis. Tai, kad šiandien galime didžiuotis pažangia ir stipria institucija, yra nuopelnas daugybės joje dirbančių ir dirbusių atsakingų ir sąžiningų žmonių“, – sako J. Ragelis.
Pirmaisiais Kauno TM vadovais tapo Algirdas Rimkus ir Gediminas Ganatauskas, o muitinės veikla prasidėjo Karmėlavoje – 1991 metais Kauno oro uostas tapo Kauno tarptautiniu oro uostu, tad jame nutarta įsteigti Kauno muitinės Oro uosto postą. Pirmuoju posto viršininku buvo paskirtas dirbti Eduardas Paulavičius.
Netrukus dešimties kvadratinių metrų ploto kambarėlyje Transporto ekspedicinės kontoros teritorijoje esančiame garaže (Savanorių pr. ir Kovo 11-sios gatvės sankirta) įsikūrė Krovinių postas. Tuo metu sudėtingos buvo ne tik buities, bet ir darbo sąlygos – lygiagrečiai su Lietuvos muitinės pareigūnais savo veiklą vykdė ir sovietinės muitinės atstovai, t. y. vieną krovinį tikrindavo dviejų muitinių pareigūnai. Pastaroji institucija savo veiklą nutraukė tik po karinio perversmo Rusijoje 1991 metų rugpjūčio mėnesį.
1998-aisiais siekiant muitinės darbe efektyviau panaudoti informacines technologijas, įvyksta Kauno teritorinės muitinės reorganizacija. Buvo įdiegtas naujas muitinio įforminimo proceso bei pareigūnų darbo organizavimo principas: visa bendrojo dokumento įforminimo eiga suskirstyta atskirais darbo barais ir atitinkamai pagal atliekamas funkcijas paskirstyti muitinės pareigūnai. 1999 metais realiai pradėta taikyti automatinė muitinės bendrųjų dokumentų apdorojimo sistema ASYCUDA.
2002 metų liepos mėnesį įvykus muitinių reorganizacijai prie Kauno teritorinės muitinės buvo prijungtos Marijampolės ir Alytaus teritorinės muitinės.
Nemažai struktūrinių pertvarkymų būta ir 2004 m – Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse. Nebelikus poreikio kontroliuoti vidinėmis tapusių Lietuvos sienų su Lenkija ir Latvija, Kauno teritorinėje muitinėje buvo panaikinti Kalvarijos ir Lazdijų kelio bei Šeštokų geležinkelio postai.
2004 m. darbą pradeda muitinės mobiliosios grupės. Liepą muitinės pareigūnai automobiliais su muitinės simbolika, šviesos ir garso signalais išvažiavę į Lietuvos kelius surengia pirmuosius reidus. Aktyviai bendradarbiaudami su kitomis valstybinėmis institucijomis, muitinės pareigūnai joms perduoda informaciją apie įvairius nusižengimus padariusius asmenis, sulaiko kontrabandinių ar be dokumentų gabenamų prekių.
Įgyvendinant Lietuvos muitinės kinologinės veiklos plėtros koncepciją, 2005 m. pabaigoje muitinės Pažeidimų prevencijos skyriuje įsteigtos 2 vyresniųjų inspektorių-kinologų pareigybės, gauta tarnybinių šunų. Muitinės kinologai dalyvauja tikrinant įtartinus krovinius bei asmenis, jie dažnai talkina kitoms tarnybinių šunų neturinčioms tarnyboms ir džiugina kolektyvą pasiekimais respublikinėse ir tarptautinėse kinologų varžybose.
2010 m. liepos 1 d. prie Kauno teritorinės muitinės prijungta Panevėžio teritorinė muitinė.
Šiandien Kauno teritorinė muitinė aktyviai bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis, verslo struktūromis, dalyvauja parodose ir įvairiuose miesto renginiuose. Verslui svarbūs klausimai aptariami Muitinės konsultacinio komiteto Kauno teritorinės muitinės pakomitečio posėdžiuose.
Muitinės pareigūnai nuolat lankosi mokymo įstaigose, universitetuose, kur įvairaus amžiaus moksleivius ir studentus supažindina su Lietuvos muitinės veikla. Per įvairius muitinės veiklą pristatančius renginius buvo pakviestas gausus būrys aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentų ne tik atlikti praktiką Lietuvos muitinėje, tačiau ir įsidarbinti. Tai – abipusė nauda, kuomet studentai įgyja praktinių žinių, susijusių su darbu muitinėje, o praktikos vadovai turi galimybę paskatinti praktikantus po studijų įsidarbinti muitinėje.
Praktikos vadovai stengiasi detaliai ir informatyviai paaiškinti, kokie darbai vykdomi muitinės skyriuose ir postuose, sudaryta galimybė artimiau susipažinti su kinologo darbu muitinėje. Praktika leidžia studentui išsiaiškinti, kokie darbai jam patinka, kokie ne. Atkakliai, kruopščiai ir motyvuotai dirbdamas studentas gali įrodyti, jog būtų puikus darbuotojas, įsiminti praktikos vadovui ir besibaigiant praktikai, sulaukti darbo pasiūlymo.
