Naujas partnerystės įstatymas: bus aptartas tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimas – Kas vyksta Kaune

Naujas partnerystės įstatymas: bus aptartas tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimas

delfi.lt / Viktorija Rimaitė 2021/02/10 19:58
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius – su tokiu rinkiminiu pažadu į 2020 m. Seimo rinkimus ėjo Laisvės partija. Šiuo metu, Delfi.lt žiniomis, siekiant sutarti dėl partnerystės, apimančios ir homoseksualių asmenų partnerystę, įstatymo projekto, parlamente iš koalicijos partnerių – Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) – atstovų suburta neformali darbo grupė.

Vis tik panašu, kad atrasti sutarimą tarp Laisvės partijos siekio ir gana konservatyvaus kai kurių TS – LKD atstovų požiūrio į šeimą gali būti sunku.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad koalicija dėl požiūrio į partnerystę išsiskyrimo negrius. Bet kartu prognozavo, kad šio teisės akto priėmimas parlamente nebus labai sklandus.

Tuo tarpu įstatymo projekto iniciatorius, Laisvės frakcijos narys, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tikino, kad siekiama daryti viską, jog įstatymo projektas Seime būtų registruotas dar pavasario sesijos metu.

„Viešojoje erdvėje pasigirsta užuomina, kad Laisvės partija žadėjo užregistruoti per šimtą dienų, tai ar spėsite iki vasario 21 d.? Galiu atskleisti, kad tikrai nespėsime, bet tą nespėjimą sąlygos ne tai, kad mes nieko nedarome, bet mes norime surasti tokį variantą, kuris būtų kiek įmanoma didesne apimtimi visiems priimtinas“, – įstatymo projekto būklę komentavo T. Raskevičius.

Paaiškino pagrindines kliūtis

Paklaustas, kodėl stringa diskusija dėl partnerystės įstatymo, kuriuo būtų numatytas ir vienos lyties asmenų santykių įteisinimas, T. Raskevičius pripažino, kad tarp Seimo narių yra asmenų, šiuo klausimu turinčių įvairių nuostatų. Vis tik, pasak jo, kol kas daugiausiai diskusijų kelia du aspektai.

„Teisių ir pareigų apimtis, kurią suteikia partnerystės institutas. Ir pačios partnerystės reglamentavimo forma – kur ir per kokį teisės aktą mes tai reglamentuojame“, – teigė Laisvės partijos atstovas.

Pasak jo, tariantis ir derantis dėl šio įstatymo projekto, išties kyla grėsmė įsivelti į vertybinius karus, tačiau siekiama to išvengti.

Orientuojasi į du tikslus

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad planuojamo įstatymo projekto nereiktų suvokti siaurąja prasme: šis įstatymas yra orientuotas ne tik į vienos lyties, bet ir į skirtingos lyties asmenų, gyvenančių ne santuokoje, gerovę.

„Partnerystės institutu siekiama sukurti papildomą teisinį mechanizmą, kuris leistų žmonėms, gyvenantiems kartu, Lietuvoje įteisinti savo santykius ne santuokos forma. Tokį poreikį padiktuoja keletas aplinkybių.

Visų pirma, Konstitucinis Teismas tiek 2011 m., tiek 2019 m. yra išaiškinęs, kad šeimos yra sukuriamos ne tik santuokos pagrindu. Lietuvoje egzistuoja įvairios šeimos ir reikia toms šeimoms suteikti teisinio pripažinimo galimybę. Šioje vietoje mes kalbame ne tik apie homoseksualias poras, bet ir apie skirtingų lyčių poras.

Remiantis statistiniais duomenimis, praktiškai ketvirtis naujagimių Lietuvoje gimsta ne santuokoje. Tai reiškia, kad daug žmonių gyvena nesantuokinį gyvenimą ir labai reikėtų sukurti teisines tikrumo, aiškumo prielaidas, kad ne santuokos pagrindu sukurtose šeimose gyvenantys žmonės būtų saugūs“, – aiškino T. Raskevičius.

Kita aplinkybė, parlamentaro teigimu, yra susijusi su homoseksualių asmenų padėtimi Lietuvoje.

„Reikia pripažinti, jog Lietuva yra viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, kur tos pačios lyties asmenų šeiminiai santykiai nėra niekaip teisiškai reglamentuojami. Suprantame, kad tikrai santuokos institutas šiuo metu yra rezervuotas išimtinai vyro ir moters sąjungai, todėl siūlome sukurti alternatyvų partnerystės institutą, kuris užtikrintų orų tos pačios lyties šeimų gyvenimo gerbimą Lietuvoje.

Siekiame sudaryti galimybes žmonėms, kurie veda šeiminį gyvenimą, bet dėl vienokių arba kitokių priežasčų negali arba nenori susituokti, kad jie turėtų alternatyvų mechanizmą, kaip apsaugoti ir reglamentuoti savo teises ir pareigas vienas kito atžvilgiu. Tos pačios lyties poros negali susituokti, nes to neleidžia Konstitucija, kai kurios skirtingų lyčių poros tiesiog dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesudaro santuokos“, – detalizavo Seimo narys.

V. Aleknaitė Abramikienė: įstatymo projektas turi nepaneigti prigimtinės šeimos svarbos tautai ir visuomenei

Konservatorių atstovė Vilija Aleknaitė Abramikienė patikino, kad projekto teksto parlamentarai kol kas dar nėra matę. Bet kokiu atveju, jos teigimu, tai yra įstatymo projektas, dėl kurio reikės daug diskutuoti.

„Palaikysiu kompromisinį siūlymą. Man atrodo, kad jis yra geras – tai susitarimas dėl bendro gyvenimo. Matau jį ne kaip alternatyvą, bet kaip kompromisą šioje situacijoje, nes toks projektas nepaneigtų prigimtinės šeimos išskirtinumo ir svarbos. Kita vertus, jis leistų žmonėms laisvai pasirinkti gyvenimo būdą“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji akcentavo, kad kelia planuojamam įstatymo projektui tam tikrą reikalavimą – susitarimas dėl bendro gyvenimo neturėtų būti prilyginamas Konstitucijoje įtvirtintam šeimos statusui. Būtent tokio pobūdžio projektas, anot V. Aleknaitės Abramikienės, visuomenėje nesukeltų didelių aistrų bei nesutarimų.

„Kompromisinis variantas – susitarimas dėl bendro gyvenimo – visiškai neapibrėžia, kas gali susitarti. Gali susitarti ir grupė vienuolių, kurie gyvena viename vienuolyne, ir tos pačios lyties asmenys, ir skirtingų lyčių asmenys. Tiesiog šitas projektas remtųsi sutarčių laisvės principu – suaugusio, protingo žmogaus išreikšta valia ir jis neturi jokių apribojimų. Tačiau jis neturi būti prilyginamas tam statusui, kurį Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia prigimtinei šeimai. Todėl aš tai laikau kompromisu, nes jis nesukeltų tiek aistrų visuomenėje ir nepaneigtų prigimtinės šeimos svarbos tautai ir visuomenei“, – tikino TS-LKD atstovė.

R. Žemaitaitis: koalicijos partneriai – situacijos įkaitai

Mišrios Seimo narių grupės narys R. Žemaitaitis tikino, kad koalicijos partneriai yra situacijos įkaitai ir neturi kitos galimybės, kaip tik sutarti dėl partnerystės įstatymo projekto.

„Kito varianto jie neturi, nes yra situacijos įkaitai. Jie turės balsuoti. Tikrai gali būti, kad konservatoriai, kurie nepritaria dėl partnerystės įteisinimo, turės išeiti iš salės ir koks dešimt konservatorių balsavime nedalyvaus. Tai nėra konstitucinis įstatymas, kuris reikalauja 71 Seimo nario balso, užtenka pusės dalyvaujančių daugumos. Manau, kad konservatoriai iš salės tikrai išvarys žmones, kurie prieštarauja, nes priešingu atveju grius koalicija. Bet TS – LKD į valdžią atėjo tikrai ne tam, kad sugriautų koaliciją“, – prognozavo parlamentaras.

Tačiau, jo teigimu, dabartinė formuluotė, kurią siūlo Laisvės partija, prieštarauja Konstitucijai, todėl negalėtų būti svarstoma.

„Panašu, kad Laisvės partija nesuvokia, kad pateko į Seimą ir teisės aktais turi gimti ne tai, ko jie tiesiog užsinori.

Partnerystės įstatymas turi būti priimtas, nes nelogiška, kai jaunos poros gyvena kartu, veda bendrą ūkį, bet negali gauti kredito, negali vienas už kitą laiduoti, pagal asmens duomenų apsaugos įstatymą negali net gauti informacijos ir duomenų nelaimingo atsitikimo atveju.

Vienos lyties asmenų partnerystė turi būti. Jie veda bendrą ūkį, ima kreditus, moka komunalinius mokesčius, bet turi būti ribojimas dėl galimybės įsivaikinti vaikus ir kad nebūtų prilyginama prie šeimos sampratos, nes tai būtų prieštaravimas Konstitucijai“, – savo poziciją pateikė R. Žemaitaitis.

Palengvintų sąlygas ir neįteisinusiems partnerystės?

T. Raskevičius, kalbėdamas apie planuojamo įstatymo privalumus, akcentavo, kad, teisiniu požiūriu, egzistuoja skirtumas tarp registruotos ir de facto partnerystės. Registruota partnerystė yra, kai žmonės priima sprendimą ir civilinės metrikacijos skyriuje ar kitu įstatymo numatytu keliu įregistruoja partnerystę. Yra ir de facto partnerystė, kuri, kaip aiškino parlamentaras, egzistuoja tuomet, kai žmonės tam tikrą laiką gyvena kartu.

„Kai pavasarį siūlysime partnerystės institutą, tai siūlysime ir tikiuosi, kad koalicijos partneriai palaikys, jog pagrindinis dėmesys būtų sutelktas į registruotą partnerystę. Tai reiškia, kad teisių ir pareigų visa įvairovė įsijungtų tada, kai žmonės priima sąmoningą sprendimą ir tą partnerystę užregistruoja.

Kita vertus, partnerystės įgalinimas leis teismo keliu, jei žmonės, pavyzdžiui, kartu gyvena, nieko neregistruoja, bet po to išsiskiria ir turi vienas kitam pretenzijų, tarkime, dėl turto pasidalijimo, tai teismai, spręsdami tokius žmonių bendro gyvenimo klausimus, galės remtis de facto partnerystės institutu. Tik skirtumas tarp de facto ir registruotos partnerystės būtų toks, kad faktinės partnerystės prieš kitus trečiuosius asmenis panaudoti negalėsi, o registruota galios visur“, – aiškino jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA