Kauno meras Visvaldas Matijošaitis trečiadienį dalyvavo pirmame darbiniame susitikime su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Kaip sakė savivaldybės atstovai, pribloškus premjerę naujų statybų užmojais, aptarti keli svarbūs miesto reikalai: nekilnojamojo turto mokesčio naujovės, žaliųjų plotų tvarkymas su naujo parko įrengimu bei Kauno gražinimo vizija remiantis Laisvės alėjos pavyzdžiu.
Nori smarkiau spausti apleistų pastatų savininkus
Trečiadienio rytą premjerės iniciatyva įvyko pirmas dalykiškas nuotolinis susitikimas tarp jos ir Kauno miesto komandos. Jame, kaip pažymėjo vicemeras Andrius Palionis, pasipasakota, kaip gyvena miestas, kaip sekasi kalbant apie didžiuosius projektus, kaip valdoma pandemijos situacija, paliesti keli įstatyminių bazių klausimai, kuriuos ateityje reikėtų spręsti.
„Vienas iš klausimų dėl įstatyminės bazės – nekilnojamojo turto apmokestinimas. Mintis tokia, kad šiandien pagal galiojančius teisės aktus apleistų, neprižiūrimų pastatų savininkus savivaldybės gali skatinti tvarkytis tik nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris taikomas arba ne. Tai vyksta su juridiniais asmenimis ir rezultatą tikrai matome. Taip pat turime paveldotvarkos programą, pagal kurią skatiname remontuoti fasadus“, – aiškino A. Palionis.
Problema, anot vicemero, kai juridiniams asmenimis priklausantys komerciniai pastatai formaliai yra kitos paskirties – miestas neturi, kaip tokius gudrautojus raginti susitvarkyti. Taip pat visoje šalyje aktualu nebaigtos statybos, stovintys pastatų griaučiai. Šiais atvejais savivaldybė taip pat jaučia stygių teisinių instrumentų, kuriais pabadę it smeigtukais į padus priverstų savininkus baigti statybas ar kitaip spręsti „vaiduoklių“ klausimus.
Pora A. Palionio duotų tokių įstrigusių statybų pavyzdžių – prie Jurbarko gatvės ir Raudondvario plento žiedo, prie Kauno autobusų stoties stovintys baltų plytų „vaiduokliai“. Pagal kauniečių nuomones „Kas vyksta Kaune“ prieš kurį laiką sudarė 10-ties pastatų, kuriuos miestiečiai norėtų nušluoti nuo žemės paviršiaus, sąrašą – jį galite peržiūrėti čia. Kai kuriose vietose nuo 2019-ųjų vasaros ledai pajudėjo, bet kitos toliau žioji tamsiomis langų angomis.
„Ką Andrius kalbėjo, bandysime dar kartą kreiptis dėl nekilnojamojo turto mokesčio amžinoms statyboms, kai kyla namas po 30 metų. Tarkime, griaučiai Raudondvario plento pradžioje. Asmuo turi galiojantį statybų leidimą, kuris paimamas tam, kad nereikėtų mokėti nekilnojamojo turto mokesčio“, – vicemerui antrino V. Matijošaitis.
Neužmiršo plano „Akropolio“ pašonėje
Kaip pristatė Kauno meras, premjerei papasakotas ir karo ligoninės parko klausimas. 5,5 ha teritorijoje tarp „Akropolio“ ir Ramybės parko, miesto vadovų žiniomis, funkcionuoja ir veikia vienintelis nedidelis ligoninės pastatas, o kiti arba paversti sandėliais, arba stovi kiaurais stogais.
„Ten yra nemaža erdvė parko įrengimo galimybei. Išsakėme, kad teritoriją matome kaip sutvarkytą, gražią“, – pridėjo A. Palionis. Žurnalistams pasiteiravus, kas kliudo įgyvendinti planą, apie kurį pagarsinta daugiau nei prieš trejus metus, V. Matijošaitis pabrėžė centrinės valdžios apatiją šiam projektui.
Karo ligoninės teritorijoje planuojamas parkas
„Vakar pas mus lankėsi ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Lygiai taip pat pirštais bedėme į tą teritoriją. Kaip ir ankstesni, žada, kad kažką pajudins. Bet, matomai, pajudintų, jei karas prasidėtų. Mes nesuprantame, kodėl delsiama, galvojame, kad tai yra paprastų kariškių nenoras dalytis su miestiečiais ta teritorija.
Kaune yra daug ligoninių ir tikrai kariškiams nereikia atskiros. Juolab, bet kurioje iš mūsų gydymo įstaigų, jei reiktų, jie gautų geresnį ir konfidencialų aptarnavimą. Galėtume iškeisti tą teritoriją su jais į kažką ir įrengtume skverą, kuris džiugintų visus miestiečius“, – apie mainus prabilo V. Matijošaitis.
Tuo metu Kauno miesto ir rajono savivaldybių jungimas su I. Šimonyte nebuvo aptartas. Meras pripažino, kad ši tema dažnai nuskamba jo pokalbiuose su Valerijumi Makūnu, bet realūs veiksmai nukelti neapibrėžtai ateičiai: „Tai nėra nei mano asmeniškai, nei šios tarybos, nei V. Makūno ar jo tarybos darbo planas. Dažnai kalbame apie bendrus projektus: šiukšlių vežimą, kelių jungtis, bet su premjere klausimas neaptartas.“
Visi miškai – kaip Panemunės, visas Kaunas – kaip Laisvės alėja
Anot V. Matijošaičio, premjerei taip pat pristatyti visi mieste pradėti projektai, parodyta finansavimo eiga, kur miestas turi Europos Sąjungos pinigų, kur prisideda Vyriausybė, nors I. Šimonytė apie tai daug ir žinojo. Parodytas pradėtas braižyti M. K. Čiurlionio koncertų rūmų projektas, kurį pradedame braižyti.
„Prašymų nepateikinėjome, nes premjerė yra poste trumpą laiką, Lietuva yra pandemijos situacijoje, tad nėjome ištiesę rankas prašyti ir apkrauti galvą Kauno rūpesčiais“, – pasiteiravus, ar kalbėta apie kokį nors konkretų finansavimą, sakė V. Matijošaitis, jo patarėjui Tomui Jarusevičiui pridūrus, kad miesto užmojai ministrei pirmininkei pasirodė įspūdingi.
„Norėtume, kad visas miestas atrodytų taip, kaip atrodo Laisvės alėja. Paaiškinome premjerei apie paveldotvarkos programą, kuri leido sutvarkyti didelę dalį fasadų. <...> Naudokime meduolio ir bizūno principą. Be miesto paspaudimo niekas nebūtų judėjęs ir miestas iš išorės nebūtų pasikeitęs“, – dosniai griežtą principą deklaravo V. Matijošaitis.
Galiausiai, kaip priminė A. Palionis, susitikime paminėtas miškų klausimas. Mat Panemunės šile sutvarkyta infrastuktūra, sulaukiama gyventojų prašymų tą patį padaryti ir Kleboniškio miške, priklausančiame urėdijai. Savivaldybė esą būtų pasiruošusi investuoti, tačiau negali to daryti ne jos prižiūrimoje zonoje – dėl to reikia, kad miškai pereitų miesto žiniai.
„Panemunės šilas yra superhitas. Ten įrengta kiek įmanoma automobilių stovėjimo vietų, apšvietimas, sutvarkyti takai, daug miestiečių atvyksta pabūti gamtoje. Siekiama, kad visi Kauno parkai būtų tokie kaip Panemunėje“, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Karantino režimo pakeitimų nekomentavo
Miesto vadovai teigė premjerę juokavus, kad pažiūrėjęs į Kauną matai visos Lietuvos sergamumo koronavirusu situaciją. Pasigirdo, kad kai kuriose savivaldybėse skaičiai artėja prie nulio, aptarėme, kaip karantino ribojimai galėtų būti atpalaiduojami, pasak A. Palionio, pasiteisino profilaktinis COVID-19 tyrimas, kurį svarstoma sugrąžinti.
Visgi apie konkrečias karantino laisvinimo priemones spaudos konferencijoje savivaldybės atstovai nekalbėjo – paliko tai daug platesnį vaizdą matančiai Vyriausybei. Tikslas paprastas – kad sulaukus vakcinų, gyventojų skiepijimas Kaune vyktų kuo greičiau ir efektyviau.
