Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį pritarė siūlymui perimti į Ąžuolyną įsiterpusį sklypą bei įrengti jame automobilių stovėjimo aikštelę.
Taryba pritarė, kad sklypas Vydūno al. 4 būtų pripažintas reikalingu automobiliams statyti ir numatyti paimti jį visuomenės poreikiams.
„Nuo 1998 metų šitas sklypas jau yra suformuotas, jis yra virš 3 ha, jo paskirtis yra komercinė. Tai nėra Ąžuolyno parko sklypas, tai yra atskiras sklypas. Ir mes manome, kad ten būtų tikslinga įrengti automobilių aikštelę, nes ji galėtų puikiai tarnauti ir S. Dariaus ir S. Girėno stadionui, Sporto halei, naujai statomam būsimam maniežui, Ąžuolyno parkui ir zoologijos sodui“, – tarybos posėdyje kalbėjo savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Pasak jo, tai strategiškai patogi vieta, kurioje žmonės galėtų patogiai ir saugiai palikti automobilius, nes dabar jais nustatomas Radvilėnų plentas, žmonės čia nesaugiai kerta gatvę.
Pasak savivaldybės atstovų, šis sprendimas leis užtikrinti visuomenei naudingą sklypo panaudojimą bei žada išsaugoti jame augančius vertingus medžius.
Tuo metu opozicija kritikuoja sprendimą, ragindama numatyti alternatyvias vietas automobiliams statyti. Anot jos, savivaldybė netinkamai sprendžia transporto apkrovimo miesto centre problemas.
„Ąžuolyno teritorijoje tokią aikštelę įrengti iš tiesų ir nepasitenkinimą visuomenės iššaukia, ir Ąžuolynas nėra ta vieta, kur būtų galima įrengti aikštelę parkavimui. Galbūt galima įrengti rekreacinę zoną“, – kalbėjo konservatorius Vitas Lendraitis.
Jo frakcijos kolega Paulius Lukševičius teigė, kad savivaldybė turėtų skatinti žmones palikti automobilius prie centro ribos, o ne sudaryti jiems galimybę važiuoti į centrą.
Tačiau M. Matusevičius atkreipė dėmesį, kad „Žalgirio“ arenos pavyzdys rodo, kad net ir esant puikiam susisiekimui viešuoju transportu ir organizuojant papildomus maršrutus po renginių, daugybė žmonių į juos vis viena vyksta automobiliais.
„Manome, kad kai bus S. Dariaus ir S. Girėno stadionas pastatytas, tikrai nebūtų Sporto gatvė, pėsčiųjų zona visa, užstatyta automobiliais bei aplinkinių teritorijų gyventojai būtų įkaitais automobilių“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Jis pridūrė, kad čia automobilius galėtų palikti ir iš nuošalesnių rajonų į centrą atvykę žmonės, o toliau vykti viešuoju transportu.
Konservatorių frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė į tai atsakė, jog tai tik dar kartą parodo, kad projektuojant S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją nebuvo atsižvelgta į teritorijos vientisumą ir darnumą.
„Įrengus automobilių stovėjimo vietas bus patenkintas tik mažos dalies gyventojų – vairuotojų, poreikis, bet ne žymiai didesnės dalies miestiečių ar miesto svečių, kurie nori laiką leisti šimtmečius menančioje Ąžuolyno parko oazėje ir išsaugoti šios teritorijos gamtinį unikalumą ateities kartoms“, – kalbėjo ji.
Į Ąžuolyną įsiterpusioje 3,3 ha teritorijoje numatoma įrengti iki 1950 automobilių stovėjimo vietų.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis per posėdį žadėjo, kad tai bus „žalia“ parkavimo aikštelė, tačiau teigė, kad dėl konkrečių sprendimų pasisakys projektą rengsiantys urbanistai.
„Ten nebus taip, kad bus išasfaltuota, bus padengta danga kieta, bus gal etapais daroma – bet čia urbanistai pasakys. Ir bus žalia parkavimo aikštelė“, – kalbėjo meras.
Savivaldybės planai įrengti automobilių aikštelę sulaukė ir dalies kauniečių nepritarimo: beveik 1,5 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuria reiškiamas palaikymas sklypo perėmimui, bet ne aikštelės jame įrengimui. „Kas vyksta Kaune“ primena, kad tam priešinosi ir Žaliakalnio bendruomenė bei asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“.
Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų.
Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, jis saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
